Įspūdžiai iš jubiliejinės IFLA konferencijos

Rugpjūtį Lione (Prancūzija) įvyko kasmetinis pasaulinis bibliotekininkystės ir informacijos kongresas, 80-oji Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja, kurios tema – „Bibliotekos, piliečiai, visuomenė: žinių santaka“ („Libraries, Citizens, Societies: Confeluense for Knowledge“).

Su buvusia IFLA prezidente Ellen Tise.

Su Lietuvos bibliotekininkų delegacija į Prancūziją vyko ir Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyr. bibliotekininkė Sandra Jablonskienė.
Sandra Jablonskienė reprezentavo Pamario kraštą, jo žinių ir informacijos įgūdžių kultūrą, pristatė stendinį pranešimą „Žinių santaka: žaidžiame biblioteką“, kuriuo pristatyti nauji F. Bajoraičio viešosios bibliotekos veiklos moduliai: skaitymo skatinimo akcijos viešosiose Šilutės krašto erdvėse, lyderiaujanti partnerystė, reprezentaciniai žinių lygos-turnyrai, kaip vieni efektyviausių žinijos įvertinimo instrumentų.

Lionas – trečias pagal dydį Prancūzijos miestas, esantis šalies Rytuose. Kartu su priemiesčiais ir gretimais miestais Lionas (per 4 mln. gyventojų) suformuoja antrą didžiausią po Paryžiaus metropolio teritoriją Prancūzijoje. 1998 m. Lionas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Konferencija vyko moderniame Liono konferencijų centre, kurio plotas siekia iki 25 tūkst. kv. m, jame telpa apie 19 tūkst. žmonių. Šiame centre yra daugybė modernių technologijų, trys amfiteatrai, įrengtos vietos parodoms, 26 konferencijų salės. Tai „miestas mieste“, kurį sukūrė įžymus italų architektas Renzo Piano.
Prieš IFLA atidarymą įvyko sesija, skirta kolegoms, dalyvavusiems konferencijoje pirmą kartą. Visi „naujokai“ turėjo progą susitikti vienoje konferencijų salėje ir pabendrauti. Jie buvo skatinami kalbėtis profesiniais klausimais, bendrauti, atrasti naujų draugų, partnerių, užmegzti tarptautines pažintis, keistis patirtimi, nuomonėmis, pateikti savo idėjas.
Buvusi IFLA prezidentė Ellen Tise (2009-2011 m.), drąsindama naujokus, teigė, kad būtent šių konferencijų metu susipažino su daugeliu žmonių, kalbančių įvairiomis kalbomis, besilaikančių skirtingų tradicijų, tačiau norinčių keistis savo patirtimi ir mokytis iš kitų. Ji pasakojo, kaip ji fotografuodavosi su IFLA prezidentais, kol pati tapo prezidente. Baigdama savo kalbą Ellen Tise pašmaikštavo, kad ji nieko prieš, jei visi, norintys kaupti nuotraukas su IFLA prezidentais, nusifotografuos su ja…
Į konferenciją suvažiavo per 4 tūkstančius bibliotekininkų iš įvairių pasaulio kampelių. Nemažai renginių buvo skirta bibliotekos ir bibliotekininko vaidmeniui šiuolaikiniame skaitmeninės informacijos, naujų technologijų amžiuje. Kalbėta informacijos prieinamumo ir jos atvirumo visiems vartotojams temomis.
Nemažai dėmesio buvo skirta architektūriniams bibliotekų projektams, pastatų pritaikymui kolekcijoms ir neįgaliųjų bei specialiųjų poreikių turintiems skaitytojams. Viso pasaulio bibliotekininkai diskutavo apie bibliotekų specialistų kompetencijas, kvalifikacijos ugdymą, jų galimybes ir naujus iššūkius, aptarė privatumo ir duomenų apsaugos klausimus, skaitmeninimą, apžvelgė nuveiktus darbus.
Konferencijoje priimta Liono deklaracija dėl teisės į informaciją ir plėtrą (Lyon Declaration on Access to Information and Development). Šios deklaracijos tikslas – patvirtinti įsipareigojimus 2015 m. Jungtinių Tautų Tvaraus vystymosi tikslų programoje, siekiant užtikrinti kiekvieno žmogaus teisę į prieigą, naudojimąsi ir dalijimąsi informacija, kuri yra būtina skatinant tvarią plėtrą, atstovaujant demokratinėms visuomenėms.
IFLA konferencijos atidarymo popietę buvo pristatyti įvairių kompanijų, bibliotekų, valstybinių institucijų bei leidėjų stendai. Demonstruotos naujausios technologijos, kurias gali savo veikloje taikyti bibliotekininkai. Naujausiomis technologijomis susidomėję konferencijos dalyviai galėjo pabendrauti su parodos dalyviais, aptarti bendradarbiavimo sąlygas, užmegzti kontaktus.
Dalyvavimas IFLA konferencijoje suteikia galimybę įgyti tarptautinės patirties, pamatyti reikšmingiausius atliktus darbus, bibliotekų veikloje taikomas naujoves bei šiuolaikines skaitmenines technologijas.
Informacijos skyrius

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite