Įspūdžiai iš jubiliejinės IFLA konferencijos

Rugpjūtį Lione (Prancūzija) įvyko kasmetinis pasaulinis bibliotekininkystės ir informacijos kongresas, 80-oji Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja, kurios tema – „Bibliotekos, piliečiai, visuomenė: žinių santaka“ („Libraries, Citizens, Societies: Confeluense for Knowledge“).

Su buvusia IFLA prezidente Ellen Tise.

Su Lietuvos bibliotekininkų delegacija į Prancūziją vyko ir Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyr. bibliotekininkė Sandra Jablonskienė.
Sandra Jablonskienė reprezentavo Pamario kraštą, jo žinių ir informacijos įgūdžių kultūrą, pristatė stendinį pranešimą „Žinių santaka: žaidžiame biblioteką“, kuriuo pristatyti nauji F. Bajoraičio viešosios bibliotekos veiklos moduliai: skaitymo skatinimo akcijos viešosiose Šilutės krašto erdvėse, lyderiaujanti partnerystė, reprezentaciniai žinių lygos-turnyrai, kaip vieni efektyviausių žinijos įvertinimo instrumentų.

Lionas – trečias pagal dydį Prancūzijos miestas, esantis šalies Rytuose. Kartu su priemiesčiais ir gretimais miestais Lionas (per 4 mln. gyventojų) suformuoja antrą didžiausią po Paryžiaus metropolio teritoriją Prancūzijoje. 1998 m. Lionas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Konferencija vyko moderniame Liono konferencijų centre, kurio plotas siekia iki 25 tūkst. kv. m, jame telpa apie 19 tūkst. žmonių. Šiame centre yra daugybė modernių technologijų, trys amfiteatrai, įrengtos vietos parodoms, 26 konferencijų salės. Tai „miestas mieste“, kurį sukūrė įžymus italų architektas Renzo Piano.
Prieš IFLA atidarymą įvyko sesija, skirta kolegoms, dalyvavusiems konferencijoje pirmą kartą. Visi „naujokai“ turėjo progą susitikti vienoje konferencijų salėje ir pabendrauti. Jie buvo skatinami kalbėtis profesiniais klausimais, bendrauti, atrasti naujų draugų, partnerių, užmegzti tarptautines pažintis, keistis patirtimi, nuomonėmis, pateikti savo idėjas.
Buvusi IFLA prezidentė Ellen Tise (2009-2011 m.), drąsindama naujokus, teigė, kad būtent šių konferencijų metu susipažino su daugeliu žmonių, kalbančių įvairiomis kalbomis, besilaikančių skirtingų tradicijų, tačiau norinčių keistis savo patirtimi ir mokytis iš kitų. Ji pasakojo, kaip ji fotografuodavosi su IFLA prezidentais, kol pati tapo prezidente. Baigdama savo kalbą Ellen Tise pašmaikštavo, kad ji nieko prieš, jei visi, norintys kaupti nuotraukas su IFLA prezidentais, nusifotografuos su ja…
Į konferenciją suvažiavo per 4 tūkstančius bibliotekininkų iš įvairių pasaulio kampelių. Nemažai renginių buvo skirta bibliotekos ir bibliotekininko vaidmeniui šiuolaikiniame skaitmeninės informacijos, naujų technologijų amžiuje. Kalbėta informacijos prieinamumo ir jos atvirumo visiems vartotojams temomis.
Nemažai dėmesio buvo skirta architektūriniams bibliotekų projektams, pastatų pritaikymui kolekcijoms ir neįgaliųjų bei specialiųjų poreikių turintiems skaitytojams. Viso pasaulio bibliotekininkai diskutavo apie bibliotekų specialistų kompetencijas, kvalifikacijos ugdymą, jų galimybes ir naujus iššūkius, aptarė privatumo ir duomenų apsaugos klausimus, skaitmeninimą, apžvelgė nuveiktus darbus.
Konferencijoje priimta Liono deklaracija dėl teisės į informaciją ir plėtrą (Lyon Declaration on Access to Information and Development). Šios deklaracijos tikslas – patvirtinti įsipareigojimus 2015 m. Jungtinių Tautų Tvaraus vystymosi tikslų programoje, siekiant užtikrinti kiekvieno žmogaus teisę į prieigą, naudojimąsi ir dalijimąsi informacija, kuri yra būtina skatinant tvarią plėtrą, atstovaujant demokratinėms visuomenėms.
IFLA konferencijos atidarymo popietę buvo pristatyti įvairių kompanijų, bibliotekų, valstybinių institucijų bei leidėjų stendai. Demonstruotos naujausios technologijos, kurias gali savo veikloje taikyti bibliotekininkai. Naujausiomis technologijomis susidomėję konferencijos dalyviai galėjo pabendrauti su parodos dalyviais, aptarti bendradarbiavimo sąlygas, užmegzti kontaktus.
Dalyvavimas IFLA konferencijoje suteikia galimybę įgyti tarptautinės patirties, pamatyti reikšmingiausius atliktus darbus, bibliotekų veikloje taikomas naujoves bei šiuolaikines skaitmenines technologijas.
Informacijos skyrius

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite