Įsigaliojo draudimas tiekti rinkai plastikinius butelius ir gėrimų tarą su nepritvirtintais iš plastiko pagamintais dangteliais

Nuo liepos 3 d. Lietuvoje įsigaliojo draudimas pateikti rinkai 3 litrų ir mažesnius plastikinius butelius ir kombinuotą gėrimų tarą su nepritvirtintais iš plastiko pagamintais kamšteliais bei dangteliais.

Mažinant aplinkos taršą šis draudimas numatytas Europos Sąjungos 2019 metais priimtoje Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvoje ir perkeltas į Atliekų tvarkymo įstatymą.

Prieš priimant šią direktyvą Europos Komisijos užsakymu atlikta studija parodė, kad kamšteliai ir dangteliai patenka tarp dešimties dažniausiai ES šalių paplūdimiuose, pajūryje ir jūroje randamų šiukšlių rūšių, kadangi juos atsukus dažnai nukrinta ir pasimeta, be to, į taromatus minėtas gėrimų pakuotes galima priduoti ir be dangtelių ar kamštelių, todėl žmonės neskuba jų rinkti.

Kaip nurodyta Atliekų tvarkymo įstatyme,  nuo šiol  draudžiama pateikti rinkai trijų litrų ir mažesnės talpos gėrimų tarą su iš plastiko pagamintais kamšteliais ir dangteliais, jeigu jie nelieka pritvirtinti prie taros per visą numatytą gaminių naudojimo trukmę. Dauguma gėrimų pakuočių, kurioms  taikomas šis draudimas, dar iki jo įsigaliojimo buvo  gaminamos su pritvirtintais dangteliais ir kamšteliais.

Lietuvos rinkoje likusioms pakuotėms su seno tipo kamšteliais ir dangteliais išpardavimo laikotarpis neribojamas. Jeigu gėrimų tara su nepritvirtintu kamšteliu buvo pateikta Lietuvos rinkai iki 2024 m. liepos 2 d. imtinai, ją bus galima platinti, užpildyti, parduoti, dalinti neribotą laiką. Ši data turės būti nurodyta gamintojo arba tiekėjo sąskaitoje-faktūroje, fizinis perdavimas gali įvykti ir vėliau.

Nurodytas draudimas netaikomas stiklinei ir metalinei gėrimų tarai su plastikiniais kamšteliais ir dangteliais, taip pat gėrimų tarai su metaliniais kamšteliais ir dangteliais su plastikiniu sandarinimo sluoksniu, nes jie nelaikomi pagamintais iš plastiko. Taip pat išimtis taikoma gėrimų tarai, skirtai ir naudojamai specialiosios medicininės paskirties skystiems maisto produktams.

Kai kuriems gyventojams nepatogu gerti gėrimą tiesiai iš pakuotės ar jį išpilti, kai dangtelis ar kamštelis pritvirtintas, todėl jie juos nuplėšia ar nupjauna. Tokiu atveju būtina pasirūpinti, kad dangteliai ar kamšteliai nepasimestų, būtų tinkamai surūšiuoti kartu su gėrimų tara – arba priduoti į taromatus, arba sumesti į plastikui skirtus konteinerius.

Plastiko tarša daro didelę žalą gamtai, ypač jūros ekosistemai: kasmet dėl to miršta milijonai jūros paukščių, žūsta šimtai tūkstančių žuvų ir kitų jūrų gyvūnų, kurie praryja plastikinius kamštelius ar dangtelius. Jie sutrikdo gyvūnų virškinimą, be to, gaminami iš kieto plastiko, kuris nesuyra ypač ilgą laiką, iš jo išsiskiria pavojingos cheminės medžiagos, darančios žalą jas prarijusiems organizmams.

Plastikas, veikiamas aplinkos sąlygų, skyla į vis mažesnes daleles, vadinamas mikroplastiku. Šios dalelės patenka ir į žmogaus organizmą su maistu, didžioji dalis iš vandenynuose sugautos žuvies ir jos produktų, taip pat per jūros druską, atskleidė prieš keletą metų atliktas tyrimas. Tačiau mikroplastiko randama ir kituose kasdien vartojamuose produktuose – cukruje, meduje, aluje, net geriamajame vandenyje.

Aplinkos apsaugos įstatyme nurodyta, kad nustatytų reikalavimų neatitinkančios trijų litrų ir mažesnės talpos gėrimų taros su iš plastiko pagamintais kamšteliais ir dangteliais pateikimas Lietuvos rinkai užtraukia baudą nuo 1,7 iki 4 tūkst. eurų. Pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 3 iki 6 tūkst. eurų. Administracinių nusižengimų kodekse nurodyta, kad nustatytų reikalavimų neatitinkančios trijų litrų ir mažesnės talpos gėrimų taros su iš plastiko pagamintais kamšteliais ir dangteliais pateikimas Lietuvos rinkai užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1,4 iki 3 tūkst. eurų.

Ar laikomasi nurodytų reikalavimų tikrins ir nustatytus pažeidimus tirs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – Aplinkos apsaugos departamento valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

Aplinkos ministerijos informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite