Apsiavusi aukštakulnius batelius, vilkinti žaviu kostiumėliu, dailiai sušukuotais plaukais, moteris maloniai šypsodamasi pasitiko svečius, siūlydama arbatos ir šventinio jubiliejinio torto. Šmaikštaudama paragino atvykėlius pakelti taurę šampano už savo sveikatą. Tiesa, pati devyniasdešimtąjį jubiliejų švenčianti Jadvyga Putnynienė sakėsi, kad puikią sveikatą išsaugojo tik todėl, kad niekada nevartojusi alkoholio…

Garbingo 90-mečio jubiliejaus proga svečių sulaukusi Jadvygą Putnynienė dalijosi prisiminimais.

Svečius – Pagėgių savivaldybės merą Virginijų Komskį, administracijos direktoriaus pavaduotoją Alvidą Einikį ir Pagėgių seniūną Dainių Maciukevičių – pasitiko žavi moteris, visai nepanaši į senučiukę.
Sukaktuvininkė žavėjo skvarbiu protu, kai kalba pakrypo apie nūdieną, ir puikia atmintimi, kai dalijosi prisiminimais. 1952-aisiais tuometėje Žemės ūkio akademijoje įgijusi mokslinio agronomo specialybę, gražuolė Kauno panelė gavo paskyrimą į Šilutės rajoną, kur pradėjo dirbti Piktupėnų tarybiniame ūkyje vyriausiąja agronome.
Ponia Jadvyga didžiuodamasi gali skelbti, kad ji su savo kurso draugais buvo pirmieji agronomai Lietuvoje, pradėję taikyti sėjomainą, kuri kėlė žemės ūkio našumą „kaip ant mielių“. Ponia Jadvyga net į televiziją buvo pakviesta kalbėti ir pasidalyti patirtimi, kaip jai pavyko įgyvendinti šią naujovę. Sukaktuvininkė sakė, kad dar visai neseniai ūkininkai kreipdavosi į ją patarimo su vienu ar kitu augalininkystės klausimu. Šiuo metu, pasak pašnekovės, viskas pasikeitę: chemikalai nebe tie, javai įgiję visai kitas augimo, atsparumo savybes, todėl patarinėti jau nebesiimtų.
Vėliau dirbdama Pagėgių rajono Žemės ūkio skyriuje sutiko ir savo vyrą Martyną – žemėtvarkininką, iki šiol žmonių menamą griežtą, bet teisingą vyriausiąjį Pagėgių architektą. Sujungus rajonus, darbovietė persikėlė į Šilutę, į Žemės ūkio skyrių, kur kasdien tekdavo važiuoti. Nelengva moters būtis, kai reikia ir vaikus auginti ir į darbą suspėti, tačiau vyro padedama Jadvyga atlaikė sunkumus.
Sudrėko močiutės akys kalbant apie gyvenimo palydovą, nes jau keturiasdešimt metų nebeturi jo šalia. Sunki liga neleido tęsti darnios gyvenimo kelionės, tačiau ir šiuo metu Jadvyga yra sveika ir laiminga močiutė, promočiutė, dažnai lankoma sūnaus ir dukters šeimų, penkių anūkų ir tiek pat proanūkių. Džiaugėsi senolė puikiai besimokiusiais ir daug gyvenime pasiekusiais anūkais, didžiuojasi proanūkiais.
Anot Savivaldybės mero, mums, šalia tokių tvirtas gyvenimo vertybes turinčių žmonių gyvenantiems, taip pat reikia didžiuotis ir dėkoti už oraus ir garbingo gyvenimo pavyzdį.
Anot, svečiams arbatą išvirusios anūkės Editos (Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos anglų kalbos mokytojos), močiutė ir dabar negali gyventi be gėlių darželio, nesodindama bulvių.
O labiausiai anūkę žavi tai, kad iki šiol senolė bendrauja su savo kurso draugais, vyksta į grupės susitikimus. Pasak Jadvygos, vyrų labai mažai telikę, tačiau moterys nė nežadančios pasiduoti gyvenimo audroms: susiskambina, lanko viena kitą, tenka ir paskutinėn gyvenimo kelionėn palydėti kurį nors kurso draugą. Šie žmonės Jadvygai tarsi broliai ir seserys, kurių turėjusi trejetą (vienas brolis ir dvi seserys), šiuo metu nebeturi nė vieno.
„Su grupės draugais nejaučiu vienatvės“, – kalbėjo žavioji jubiliatė, visiškai nesiskundžianti sveikatos sutrikimais, puikiai mieganti, žiūrinti televizorių, besidominti pasaulio naujienomis.
Svečiai juokais išgavę pažadą būti laukiami tuo pačiu metu ir kitą sausį, paliko ponios Jadvygos namus įkvėpti žmogaus žavesio ir gyvenimo jėgos. Gyvenimo, verto puikios, gyventi mokančios knygos.

Vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė