Iš vėjo jėgainių – nauda bendruomenėms

Birželio 10 d. Pagėgių savivaldybėje Kentrių, Lumpėnų, Pagėgių ir Piktupėnų bendruomenių pirmininkai Romaldas Mančas, Aida Šimkaitienė, Edmundas Incius, Angelė Jonikienė, Savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė pasirašė ilgalaikes paramos sutartis su vėjo jėgainių verslo uždarosios akcinės bendrovės „Amber wind“ generaliniu direktoriumi Egidijumi Simučiu.
Susirinkusiuosius pasveikinęs Savivaldybės meras Virginijus Komskis prisiminė vėjų jėgainių idėjos kelią, jo pradžią, palinkėjo iš vėjo gautų pinigų „nepaleisti vėjais“.

Nuotrauka atminčiai – bendruomenių vadovai rankose laiko sutartis su vėjo jėgaines statysiančia bendrove.

Pagal sutartį 10 metų Pagėgių ir Lumpėnų bendruomenės kasmet gaus po 10 tūkst. Lt, Kentrių ir Piktupėnų – po 5000 Lt, dar po 20 tūkst. Lt kasmet teks Pagėgių miesto šventei ir kalėdiniams renginiams finansuoti, Pagėgiams ir Lumpėnams dar teks po 150 tūkst. Lt vienkartinės išmokos. Iš viso susidarys 800 tūkst. Lt.
Vėjo jėgainių verslo bendrovė taip pat tvarko kelius, mokės (šiuo metu nustatytas 3 proc.) nekilnojamojo turto mokestį.
UAB „Amber wind“ direktorius E. Simutis pastebėjo Pagėgių krašto bendruomenių išprusimą, toliaregystę ir toleranciją. Už geranoriškumą dėkojo Savivaldybės vadovams. Informavo, kad vėjo jėgainių, kurių planuojama pastatyti 30, parkas bus sudėtinė dalis didžiausio ne tik Lietuvoje, bet visame Baltijos šalių regione įgyvendinamo vėjų jėgainių projekto. Jo biudžetas viršija 40 milijonų Lt, o Pagėgių kraštas yra pirmasis Lietuvoje, dalyvaujantis šiame stambiame projekte.
Bendruomenių pirmininkai teigė, kad šventes organizuoti yra puiku, bet tikslingiau ir racionaliau būtų lėšas skirti viešosioms erdvėms tvarkyti, kitiems bendruomenei naudingiems darbams.

Ingridos Jokšienės inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite