Iš pašto ženklų žvelgia trys Lietuvos didieji kunigaikščiai

Lietuvos paštas išleido menininko Artūro Slapšio kurtus pašto ženklus iš serijos ,,LDK valdovai“. Pašto ženklų nominalai – 0,05 Eur, 0,20 Eur ir 1,20 Eur, tiražas – 300 tūkst. vnt., 300 tūkst. vnt. ir 400 tūkst. vnt.

„LDK valdovai“ yra tęstinė pašto ženklų serija, pradėta leisti 2021 m. Naujai išleistuose pašto ženkluose yra pavaizduoti trys didieji Lietuvos kunigaikščiai – Vytenis, Algirdas ir Kęstutis. Visi jie įnešė savo svarbų vaidmenį į Lietuvos valstybės raidą.

Vytenio pastangomis buvo sustabdyti Livonijos ordino antpuoliai į Lietuvą, o Žemaitija apginta nuo Vokiečių ordino pavergimo. Be to, įvairūs archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad jo valdymo laikais Vilnius iš nedidelės amatininkų ir pirklių gyvenvietės ėmė virsti tikru miestu.

Kunigaikštis Algirdas per savo valdymo laikotarpį toliau siekė atremti Vokiečių ordiną, o Lietuvos valstybės valdomus plotus padvigubino. Algirdas taip pat skatino LDK miestų plėtrą ir prekybą, o vilniečius atleido nuo muitų. Mažai žinomas faktas apie Algirdą tas, kad jis buvęs griežtu blaivininku ir negėrė alaus, vyno, midaus ir kitų svaigiųjų gėrimų.

Kęstutis Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išbuvo itin trumpai – nuo 1381 m. pabaigos iki 1382 m. vidurio. 1381 m. lapkritį užėmęs Vilnių jis pašalino iš valdžios Jogailą ir pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu. Tačiau jau ateinančių metų vasaros gale Kęstutis buvo klastingai suimtas ir įkalintas vienoje iš pilių, kur buvo nužudytas Jogailos tarnų. Po mirties Kęstutis pagal pagoniškus papročius buvo sudegintas Vilniuje.

Lietuvos pašto inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite