Iš pašto ženklų žvelgia trys Lietuvos didieji kunigaikščiai

Lietuvos paštas išleido menininko Artūro Slapšio kurtus pašto ženklus iš serijos ,,LDK valdovai“. Pašto ženklų nominalai – 0,05 Eur, 0,20 Eur ir 1,20 Eur, tiražas – 300 tūkst. vnt., 300 tūkst. vnt. ir 400 tūkst. vnt.

„LDK valdovai“ yra tęstinė pašto ženklų serija, pradėta leisti 2021 m. Naujai išleistuose pašto ženkluose yra pavaizduoti trys didieji Lietuvos kunigaikščiai – Vytenis, Algirdas ir Kęstutis. Visi jie įnešė savo svarbų vaidmenį į Lietuvos valstybės raidą.

Vytenio pastangomis buvo sustabdyti Livonijos ordino antpuoliai į Lietuvą, o Žemaitija apginta nuo Vokiečių ordino pavergimo. Be to, įvairūs archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad jo valdymo laikais Vilnius iš nedidelės amatininkų ir pirklių gyvenvietės ėmė virsti tikru miestu.

Kunigaikštis Algirdas per savo valdymo laikotarpį toliau siekė atremti Vokiečių ordiną, o Lietuvos valstybės valdomus plotus padvigubino. Algirdas taip pat skatino LDK miestų plėtrą ir prekybą, o vilniečius atleido nuo muitų. Mažai žinomas faktas apie Algirdą tas, kad jis buvęs griežtu blaivininku ir negėrė alaus, vyno, midaus ir kitų svaigiųjų gėrimų.

Kęstutis Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išbuvo itin trumpai – nuo 1381 m. pabaigos iki 1382 m. vidurio. 1381 m. lapkritį užėmęs Vilnių jis pašalino iš valdžios Jogailą ir pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu. Tačiau jau ateinančių metų vasaros gale Kęstutis buvo klastingai suimtas ir įkalintas vienoje iš pilių, kur buvo nužudytas Jogailos tarnų. Po mirties Kęstutis pagal pagoniškus papročius buvo sudegintas Vilniuje.

Lietuvos pašto inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite