Iš Lietuvos ugniagesių gelbėtojų veiklos ataskaitos

ugnaigesiaiPriešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pristatė 2025 m. veiklos rezultatus, rodančius kryptingą pažangą visuomenės saugumo srityje. Praėjusiais metais visuomenės pasitikėjimas ugniagesiais gelbėtojais išliko didžiausias visoje šalyje, jais pasitikėjo 93 proc. Lietuvos gyventojų.

2025 m. žuvusių gaisruose žmonių skaičius buvo vienas žemiausių rodiklių per pastaruosius dešimtmečius. Parengta rekordiškai daug naujų ugniagesių gelbėtojų. Didžiausias strateginis dėmesys išliko sutelktas į civilinę saugą ir gyventojų pasirengimą galimoms grėsmėms.

2025 m. Lietuvoje kilo 7950 gaisrų, kuriuose žuvo 70 žmonių. Tai – mažiausias žuvusiųjų skaičius per septynerius metus, toks pat rodiklis fiksuotas tik kartą, 2019 m. Gaisrų metu ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 98 gyventojus, iš jų 2 – vaikus.

2024 m. šalyje kilo 7667 gaisrai, tačiau juose žuvo 85 žmonės. Ilgalaikė statistika rodo teigiamą tendenciją: prieš 20 metų, 2006-aisiais, Lietuvoje kilo apie 24 tūkst. gaisrų, o juose žuvo daugiau nei 300 žmonių. 

2025 m. užfiksuoti 3 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus (2024 m. – 8). Daugiausia žūčių  gaisruose ir toliau fiksuojama miesteliuose bei kaimuose. Čia praėjusiais metais žuvo 46 žmonės, miestuose – 24.

2025 m. 23 gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje, 10 – Panevėžio, po 8 – Kauno ir Alytaus, 7 – Šiaulių, 6 – Klaipėdos, 5 – Utenos, 2 – Marijampolės, 1 – Telšių apskrityse, o Tauragės apskrityje žūčių gaisruose pavyko išvengti. 

Vyrų žūsta beveik triskart daugiau

Penkerių metų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,7 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 45 vyrai ir 21 moteris, keturių asmenų tapatybė liko nenustatyta. 

Žūčių priežastys

  • 26 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 
  • 15 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 
  • 14 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 
  • 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 
  • 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 
  • po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų ir dėl eismo įvykio padarinių.

Išgelbėjo 301 žmogų

Ugniagesiai gelbėtojai pernai atliko ir 14 tūkst. gelbėjimo darbų. Jų metu ugniagesiai išgelbėjo 301 gyventoją, iš jų 28 – vaikus.

2025 m. ugniagesiai gelbėtojai 5157 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 4994 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 1920 kartų jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 154 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 40 žuvusiųjų, 622 kartus budėjo nukenksminant sprogmenis, 724 kartus likvidavo cheminius incidentus, 71 kartą rinko gyvsidabrį ir kt.

Ugniagesiams gelbėtojams pernai teko 379 kartus dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 108 skenduolius, iš jų 6 – nepilnamečius, bei išgelbėjo 41 gyventoją, iš jų 1 nepilnametį. 2024 m. iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 120 skenduolių, t. y. pernai nuskendusiųjų skaičius sumažėjo 10 proc. Dažniausiai skenduolius teko traukti iš tvenkinių. Vyrai sudaro 71 proc. iš vandens ugniagesių gelbėtojų ištrauktų nuskendusių žmonių.

Sutrumpinta iš ataskaitos

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Dešra arba kumpis su dūmo aromatu. Kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?

dūmo aromato

Dešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje? Dažnai jam atsirasti naudojami vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams.   Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių

Dėmesys kelyje – būtinybė

policija

Spalio 5-11 d. policijos pareigūnai tikrino, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat ar tinkamai naudojamos privalomos saugos priemonės – saugos diržai, šalmai bei vaikams skirtos specialiosios kėdutės. Nustatytas 31 pažeidimas dėl netinkamo mobiliųjų telefonų naudojimo: Tauragėje – 7, Šilutėje – 20, Šilalėje – 2, Pagėgiuose – 2. Taip pat nustatyta 12 pažeidimų, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių: Tauragėje – 2, Šilutėje – 7, Šilalėje – 3. Pažeidėjams surašyti

Taip pat skaitykite