Iš Lietuvos ugniagesių gelbėtojų veiklos ataskaitos

ugnaigesiaiPriešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pristatė 2025 m. veiklos rezultatus, rodančius kryptingą pažangą visuomenės saugumo srityje. Praėjusiais metais visuomenės pasitikėjimas ugniagesiais gelbėtojais išliko didžiausias visoje šalyje, jais pasitikėjo 93 proc. Lietuvos gyventojų.

2025 m. žuvusių gaisruose žmonių skaičius buvo vienas žemiausių rodiklių per pastaruosius dešimtmečius. Parengta rekordiškai daug naujų ugniagesių gelbėtojų. Didžiausias strateginis dėmesys išliko sutelktas į civilinę saugą ir gyventojų pasirengimą galimoms grėsmėms.

2025 m. Lietuvoje kilo 7950 gaisrų, kuriuose žuvo 70 žmonių. Tai – mažiausias žuvusiųjų skaičius per septynerius metus, toks pat rodiklis fiksuotas tik kartą, 2019 m. Gaisrų metu ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 98 gyventojus, iš jų 2 – vaikus.

2024 m. šalyje kilo 7667 gaisrai, tačiau juose žuvo 85 žmonės. Ilgalaikė statistika rodo teigiamą tendenciją: prieš 20 metų, 2006-aisiais, Lietuvoje kilo apie 24 tūkst. gaisrų, o juose žuvo daugiau nei 300 žmonių. 

2025 m. užfiksuoti 3 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus (2024 m. – 8). Daugiausia žūčių  gaisruose ir toliau fiksuojama miesteliuose bei kaimuose. Čia praėjusiais metais žuvo 46 žmonės, miestuose – 24.

2025 m. 23 gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje, 10 – Panevėžio, po 8 – Kauno ir Alytaus, 7 – Šiaulių, 6 – Klaipėdos, 5 – Utenos, 2 – Marijampolės, 1 – Telšių apskrityse, o Tauragės apskrityje žūčių gaisruose pavyko išvengti. 

Vyrų žūsta beveik triskart daugiau

Penkerių metų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,7 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 45 vyrai ir 21 moteris, keturių asmenų tapatybė liko nenustatyta. 

Žūčių priežastys

  • 26 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 
  • 15 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 
  • 14 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 
  • 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 
  • 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 
  • po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų ir dėl eismo įvykio padarinių.

Išgelbėjo 301 žmogų

Ugniagesiai gelbėtojai pernai atliko ir 14 tūkst. gelbėjimo darbų. Jų metu ugniagesiai išgelbėjo 301 gyventoją, iš jų 28 – vaikus.

2025 m. ugniagesiai gelbėtojai 5157 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 4994 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 1920 kartų jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 154 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 40 žuvusiųjų, 622 kartus budėjo nukenksminant sprogmenis, 724 kartus likvidavo cheminius incidentus, 71 kartą rinko gyvsidabrį ir kt.

Ugniagesiams gelbėtojams pernai teko 379 kartus dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 108 skenduolius, iš jų 6 – nepilnamečius, bei išgelbėjo 41 gyventoją, iš jų 1 nepilnametį. 2024 m. iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 120 skenduolių, t. y. pernai nuskendusiųjų skaičius sumažėjo 10 proc. Dažniausiai skenduolius teko traukti iš tvenkinių. Vyrai sudaro 71 proc. iš vandens ugniagesių gelbėtojų ištrauktų nuskendusių žmonių.

Sutrumpinta iš ataskaitos

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite