Iš Lietuvos ugniagesių gelbėtojų veiklos ataskaitos

ugnaigesiaiPriešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pristatė 2025 m. veiklos rezultatus, rodančius kryptingą pažangą visuomenės saugumo srityje. Praėjusiais metais visuomenės pasitikėjimas ugniagesiais gelbėtojais išliko didžiausias visoje šalyje, jais pasitikėjo 93 proc. Lietuvos gyventojų.

2025 m. žuvusių gaisruose žmonių skaičius buvo vienas žemiausių rodiklių per pastaruosius dešimtmečius. Parengta rekordiškai daug naujų ugniagesių gelbėtojų. Didžiausias strateginis dėmesys išliko sutelktas į civilinę saugą ir gyventojų pasirengimą galimoms grėsmėms.

2025 m. Lietuvoje kilo 7950 gaisrų, kuriuose žuvo 70 žmonių. Tai – mažiausias žuvusiųjų skaičius per septynerius metus, toks pat rodiklis fiksuotas tik kartą, 2019 m. Gaisrų metu ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 98 gyventojus, iš jų 2 – vaikus.

2024 m. šalyje kilo 7667 gaisrai, tačiau juose žuvo 85 žmonės. Ilgalaikė statistika rodo teigiamą tendenciją: prieš 20 metų, 2006-aisiais, Lietuvoje kilo apie 24 tūkst. gaisrų, o juose žuvo daugiau nei 300 žmonių. 

2025 m. užfiksuoti 3 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus (2024 m. – 8). Daugiausia žūčių  gaisruose ir toliau fiksuojama miesteliuose bei kaimuose. Čia praėjusiais metais žuvo 46 žmonės, miestuose – 24.

2025 m. 23 gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje, 10 – Panevėžio, po 8 – Kauno ir Alytaus, 7 – Šiaulių, 6 – Klaipėdos, 5 – Utenos, 2 – Marijampolės, 1 – Telšių apskrityse, o Tauragės apskrityje žūčių gaisruose pavyko išvengti. 

Vyrų žūsta beveik triskart daugiau

Penkerių metų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,7 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 45 vyrai ir 21 moteris, keturių asmenų tapatybė liko nenustatyta. 

Žūčių priežastys

  • 26 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 
  • 15 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 
  • 14 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 
  • 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 
  • 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 
  • po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų ir dėl eismo įvykio padarinių.

Išgelbėjo 301 žmogų

Ugniagesiai gelbėtojai pernai atliko ir 14 tūkst. gelbėjimo darbų. Jų metu ugniagesiai išgelbėjo 301 gyventoją, iš jų 28 – vaikus.

2025 m. ugniagesiai gelbėtojai 5157 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 4994 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 1920 kartų jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 154 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 40 žuvusiųjų, 622 kartus budėjo nukenksminant sprogmenis, 724 kartus likvidavo cheminius incidentus, 71 kartą rinko gyvsidabrį ir kt.

Ugniagesiams gelbėtojams pernai teko 379 kartus dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 108 skenduolius, iš jų 6 – nepilnamečius, bei išgelbėjo 41 gyventoją, iš jų 1 nepilnametį. 2024 m. iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 120 skenduolių, t. y. pernai nuskendusiųjų skaičius sumažėjo 10 proc. Dažniausiai skenduolius teko traukti iš tvenkinių. Vyrai sudaro 71 proc. iš vandens ugniagesių gelbėtojų ištrauktų nuskendusių žmonių.

Sutrumpinta iš ataskaitos

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė?

V.Sinkevičius

Lietuvos valstybės istorijoje Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji žymi skirtingus, bet tarpusavyje susijusius valstybingumo etapus. 1918 metų Vasario 16-ąją buvo atkurta moderni Lietuvos valstybė, o 1990 metų Kovo 11-ąją sugrąžinta šalies nepriklausomybė po penkiasdešimties okupacijos metų. Apie tai, kaip jau atkūrus nepriklausomybę buvo kuriama teisinė valstybė, Mykolo Romerio Universiteto (MRU) išleistoje knygoje „Didžiųjų šešėlyje“ (naujausios Lietuvos istorijos fragmentai liudininko akimis) dalinasi MRU garbės profesorius emeritas Vytautas Sinkevičius. Šiame interviu profesorių kalbina Mykolo Romerio universiteto Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos specialistė

Policija sulaikė neblaivų vairuotoją

policija

Vasario 14 d. naktį Šilutės r. žodinio konflikto metu neblaivus (1,08 prom.) vyras, gim. 1979 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,24 prom.) moteriai, gim. 1989 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Praėjusių metų lapkričio 17 d. Šilutėje vyras, gim. 1988 m., socialinėje erdvėje radęs skelbimą apie parduodamą plaukų džiovintuvą, už jį į nurodytą banko sąskaitą pervedė 219 eurų, tačiau minėtos prekės negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 13 d.  apie 10 val. iš namų Gaidelių k., Šilutės sen., išėjo nepilnametis, gim.

„Sidabrinės nendrės“ premija – Audrai Juodeškienei

Juodeškienė

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisija informavo,  kad „Sidabrinės nendrės“ premijos laureate išrinkta Audra Juodeškienė, VšĮ „Kintai Arts“ steigėja ir vadovė, Kintų muzikos festivalio, tarptautinės meno rezidencijos Kintuose įkūrėja ir organizatorė, VšĮ „Paramos vaikams centras“ valdybos pirmininkė.  Audra Juodeškienė – viena svarbiausių Pamario krašto kultūros puoselėtojų, vystanti kultūrinį turizmą, populiarinanti profesionalųjį meną, garsinanti Šilutės kraštą Lietuvoje ir užsienyje, įgyvendinanti Lietuvos ir tarptautinius kultūros projektus. A. Juodeškienė gimė ir augo Kintuose, čia baigė vidurinę mokyklą. Gyvenimo patirtis, vidinis jausmas paskatino

Penktadienį – dar vienas žiemos smūgis

snygis

Meteo.lt įspėja apie artėjantį smarkų snygį ir rekomenduoja: jei įmanoma, venkite nebūtinų kelionių – smarkaus snygio metu sumažėja matomumas, keliai tampa sunkiai pravažiuojami ir pavojingi. Neatlaikiusios susikaupusio sniego svorio kartais lūžta medžių šakos ar išvirsta patys medžiai. Pavojų kelia ne tik gausiai apsnigti medžiai, bet ir stogai – dėl didelio sniego svorio jie gali deformuotis ir net įlūžti. Kokie bus orai? Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį daug kur krituliai, vyravo sniegas, šlapdriba. Kai kur buvo rūkas, lijundra, plikledis, šlapio sniego

Taip pat skaitykite