Iš Lenkijos atskrido 18 lėktuvų

Algirdo Poteliūno nuotr.

Šeštadienį ne vienas šilutiškis, besidžiaugiantis saulėta pavasario diena, kėlė akis į dangų. Stebino neįtikėtinas reginys – žydroje padangėje vienas paskui kitą saugiu atstumu išsirikiavę po du skrido lėktuvai. Iš viso – aštuoniolika. Šilutės aeroklubo vadovas Valdemaras Marčiulionis patikino, kad toks reginys, kai iš aeroklubo pakyla ir leidžiasi 18 lėktuvų pasitaiko ypač retai.

Praėjusią savaitę Šilutės aeroklubo direktorius V. Marčiulionis sulaukė netikėto telefono skambučio ir dar netikėtesnio klausimo, ar veikia Šilutės aeroklubas. Skambinusiems kolegoms iš Rūdiškių aerodromo atsakyta teigiamai – Šilutės aeroklubas veikia ištisus metus. Nusileidimo-pakilimo takas yra puikios kokybės. Dar vokiečių laikais čia veikė aerodromas, o sovietmečiu lėktuvais iš čia buvo galima pasiekti Vilnių, Kauną, Palangą. Apie tai liudija išlikę reliktai.
Šiuo metu Šilutės aeroklubas yra aviacijos sporto organizacija, vienijanti skraidymo parasparniais, motorinėmis skraidyklėmis, sklandytuvais ir lėktuvais entuziastus. Aeroklube yra 25 nariai, klube veikia ultra lengvųjų orlaivių pilotų mokykla. Aeroklubas turi apie 17 ultra lengvų orlaivių, kuriais atliekami pažintiniai-apžvalginiai skrydžiai.
Šilutės aeroklubo vadovas V. Marčiulionis, išgirdęs žinią, kad vieno didžiulio Varšuvos (Lenkija) aeroklubo nariai, keliaudami lengvaisiais sportiniais lėktuvais, pageidauja nusileisti Šilutės aeroklubo teritorijoje, sutiko priimti kaimyninės šalies aviacijos mėgėjus.
Šilutės aeroklube sulaukta 17 Cessna lėktuvų ekipažų iš Lenkijos ir vieno ekipažo iš Rūdiškių aerodromas. Keturviečiais lėktuvais atskrido apie 30 aviacijos mėgėjų-turistų. Visi lėktuvai – privatūs.
Svečiai iš Lenkijos sakė, kad Varšuvos aeroklubas vienija 400 narių, kurie turi 140 lėktuvų. Pabendravę su šilutiškiais aviacijos mėgėjais, svečiai susipažino su aeroklubo veikla i panoro nuskristi iki Kuršių marių, Neringos. Šilutiškiai netruko patikslinti maršrutą, leidžiamas skristi zonas.
Svečiai pakilo iš Šilutės ir nuskrido Krokų lankos, Ventės link, perskrido Kuršių marias, apžvelgė Neringą leidžiamose zonose ir grįžo atgal. Svetingi šilutiškiai svečiams paruošė pietus. Apie 17 val. svečiai išskrido. Pasak Šilutės aeroklubo vadovo V. Marčiulionio, nors svečiai pasidžiaugė šilutiškių klubu, tačiau ir šilutiškiai suprato, kad sulaukė aviacinės patirties turinčių svečių. Svečiai patikino, kad šilutiškiai yra laukiami Lenkijoje.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Jonas J.

    Sveiki.
    Džiaugiuosi už klubiečius. O prieš kelis metus, kai padėjome aeroklubui tvarkyti aerodromo naudojimo klausimus, tai buvo pašaipūnų, kad padedame nežinia kam. Bet laikas parodė ir vis pamatėme, kad Šilutėn turistai gali ne tik atplaukti ar atvažiuoti. Oro keliai taip pat tinka turizmui.
    Gero oro Jums, skrajūnai.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite