Įpusėjo pavasaris. Kokie bus savaitgalio orai?

pavasarisBalandžio 16 d., trečiadienį, sinoptikė Elvyra Latvėnaitė paskelbė žinių apie orus. Jau įpusėjo pavasaris. Šilutės krašte kritulių buvo mažai. Tad ko tikėtis artimiausiu metu?

Atmosferos frontas, pasiekęs pajūrį, lėtai slinks į rytus, tad naktį tik dalį Lietuvos palaistys, o paskui lietų ir rūko skraistė drieksis. Penktadienį jau daug kur protarpiais palis. Savaitgalį dienomis bus vėl šilčiau, bet pragiedrėjusios naktys vis dar bus vėsokos. Kitos savaitės pradžioje atvės, pūs stipresnis rytų, šiaurės rytų vėjas. Ir savaitgalis ir kitos savaitės pradžia turėtų būti be ženklesnių kritulių.

Vakaro pasiskaitymui dar viena pasakaitė apie medžius: „Dievas sukūrė visus medžius ir liepė visiems budėti, nemiegoti. Viena epušė užmigo. Pabudusi žiūri – velnias sėdi jos viršūnėje. Labai persigando ir ėmė drebėti. Ir šiandien epušė tebedreba. Visi medžiai pyksta ant jos ir barasi: „Epuše, epuše! Tu šlami, šlami ir nė valandėlei nenustoji. Kliudai mums vakarinių varpų skambėjimo klausytis“.

Balandžio 17 d., penktadienį, protarpiais palis, naktį gali ir viena kita sniego kruopa iškristi. Vėjas naktį vakarų, šiaurės vakarų, dieną šiaurės vakarų 6-11 m/s. Naktį bus 1-5 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje kai kur nuo nulio iki 2 laipsnių šalčio, dieną –12-17 laipsnių šilumos, šilčiausia bus šiaurės vakariniuose, vakariniuose ir pietvakariniuose, vėsiausia – pietiniuose, pietrytiniuose rajonuose, pajūryje bus 7-11 laipsnių šilumos.

Balandžio 18 d., šeštadienį, be ženklesnių kritulių. Vėjas šiaurės, šiaurės vakarų, naktį pūs 4-8 m/s, dieną – 6-11 m/s. Naktį bus 1-4 laipsniai šilumos, pajūryje apie 6, dieną  bus 14-16, pajūryje – 8-12 laipsnių šilumos.

Balandžio 19 d., sekmadienį, be kritulių. Vėjas nepastovus, pūs 3-7 m/s. Naktį bus 1-3 laipsniai šalčio, dirvos paviršiuje, daugiausia pietiniuose ir rytiniuose rajonuose bus 1-6 laipsniai šalčio, dieną –11-15, pajūryje – 8-10 laipsnių šilumos.

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite