Investuosiantys į žemės ūkio valdas galės gauti iki 700 tūkst. eurų projektui

Lietuvos ūkininkai noriai investuoja į žemės ūkio valdas ir modernizuoja savo ūkius. Pretenduoti į šią visam šalies žemės ūkiui svarbią paramą Žemės ūkio ministerija pareiškėjus kvies nuo lapkričio 6 d. Iki naujųjų metų truksiančiam kvietimui teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinę  priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“  įgyvendinti bus skirta  80 mln. Eur, iš kurių 30 mln. Eur – lengvatinėms paskoloms.

„Žemės ūkio ministerija šiemet jau ketvirtą sykį kvies šalies žemdirbius teikti paraiškas ūkiams modernizuoti. Investicinė parama itin svarbi stiprinant ūkius, didinant viso šalies žemės ūkio  konkurencingumą, skatinat diegti inovacijas, gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus. Už gautą investicinę paramą pareiškėjai galės įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrengimų, naujų transporto priemonių, skirtų žemės ūkio produktams gabenti: pienovežių, sunkvežimių ūkiniams gyvūnams vežti, transporto priemonių su temperatūriniu režimu, statyti fermas, grūdų saugojimo bokštus, susitvarkyti infrastruktūrą valdoje“, – teigia žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Parama investicijoms į žemės ūkio valdas yra labai populiari tarp šalies žemdirbių. Nuo 2000-ųjų iki 2021 metų iš viso pagal tokią priemonę yra suteikta daugiau kaip 1 mlrd. Eur paramos lėšų, kuriomis yra paremta daugiau kaip 3 mlrd. investicijų vertė, įskaitant ir paramos gavėjų įnašą, modernizuojant ūkius.

Ką reikia žinoti?

Pagal šią intervencinę priemonę remiami pieninės, mėsinės galvijininkystės ir kiti gyvulininkystės  bei augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės sektoriai. Parama teikiama negrąžintinos dotacijos ir (arba) lengvatinės paskolos formomis. Pareiškėjai galės teikti paramos paraišką:

  • gauti tik investicinę paramą (negrąžintiną dotaciją);
  • gauti investicinę paramą (negrąžintiną dotaciją) ir lengvatinę paskolą investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui;
  • gauti tik lengvatinę paskolą investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.
  • Pareiškėjas galės gauti tik vieną lengvatinę paskolą. Numatyta galimybė teikti paramos paraišką su partneriu (-iais), laikantis įgyvendinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų, kai prašoma suteikti tik investicinę paramą (negrąžintiną dotaciją).

Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui:

  • projektui negali viršyti 500 tūkst. Eur, kai teikiama investicinė (negrąžintina dotacija);
  • projektui negali viršyti 700 tūkst. Eur, kai teikiama investicinė parama (negrąžintina dotacija) ir lengvatinė paskola. Šioje paramos sumoje didžiausia leistina investicinės paramos (negrąžintinos dotacijos) suma negali viršyti 500 tūkst. Eur, didžiausia leistina lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 tūkst. Eur;
  • 2023-2027 metų strateginio plano laikotarpiu negali viršyti 1,2 mln. Eur, įskaitant gautą lengvatinę paskolą;

Didžiausias paramos intensyvumas remiamuose žemės ūkio sektoriuose (gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose) negali viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl  mažesnio paramos intensyvumo taikymo, kuris negali būti mažesnis kaip 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės).

Remiamos veiklos:

  • žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose;
  • žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą.
Žemės ūkio min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nuo kalniuko – tiesiai į priimamąjį. Kaip išvengti traumų mėgaujantis žiemos pramogomis?

Draudimo bendrovės BTA žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova pastebi, kad žiemos metu laisvalaikis dažnai persikelia į lauką – į kalniukus, čiuožyklas ir kiemus, todėl verta skirti šiek tiek daugiau dėmesio saugumui. „Dažniausiai nemalonios situacijos kyla visai paprastose vietose ir veiklose, pavyzdžiui, čiuožiant nuo kalniuko, kai pasitaiko didesnis greitis ar netikėtai atsiranda kliūčių. Siekiant išlikti saugiems, pakanka visai mažų dalykų – pasirinkti saugesnį kalniuką, įsitikinti, kad čiuožimo trasoje nėra kliūčių, susitarti, kad vaikai čiuožia paeiliui ir laikosi atstumo. Šiek tiek

Lietuvos bankas Sausio 13-osios proga pristatė naują monetų rinkinį

monetos

Praėjus 35 metams nuo 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių, Lietuvos bankas pristatė apyvartinių eurų numizmatinį rinkinį „Neginkluotai rezistencijai Lietuvoje 1940-1990 m.“, skirtą įamžinti dešimtmečius trukusį taikų Lietuvos žmonių pasipriešinimą okupaciniams režimams ir laisvės siekį XX amžiuje. „Šiuo monetų rinkiniu primename, kad laisvė nėra savaime suprantama. Lietuvos laisvė buvo iškovota ne tik ginklu, bet ir dvasine stiprybe, atkaklumu bei pilietine drąsa. Neginkluota rezistencija tapo pamatu nepriklausomybės atkūrimui”, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Numizmatinio rinkinio tema – neginkluota rezistencija Lietuvoje

„Regitra“ keičia automobilių registravimo mokesčius

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus mokestinių metų vartotojų kainų indeksą, keičiasi automobilių registracijos mokesčio dydžiai. Pagal naująjį kainų indeksavimą „Regitroje“ tarifai atnaujinti ir pradėti taikyti nuo sausio 9 d. 17 val. Visas surinktas mokestis yra pervedamas į valstybės biudžetą.   Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme yra numatyta, kad mokesčio dydžiai yra indeksuojami kiekvienais metais. Tai daroma pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą. Jis nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą (VKI) jį dalijant iš šimto. Pernai indekso

Ar patikrinote savo namų vaistinėlę?

vaistai

Valstybinė ligonių kasa paviešino informacija, ką verta padaryti namuose prasidėjus naujiems metams. Tiesa, tai nėra ypatingas darbas, bet, kaip teigiama, labai svarbus. Naujieji metai dažnai prasideda pažadais – daugiau judėti, sveikiau maitintis, labiau rūpintis savimi. O kodėl nepradėjus nuo paprasto, bet labai svarbaus žingsnio – namų vaistinėlės peržiūros? Kodėl tai svarbu? Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad beveik pusė vaistų pasaulyje vartojami netinkamai. Tai gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti sveikatai. 2024 m. Lietuvos gyventojai į vaistines grąžino net 35,5

Taip pat skaitykite