Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario…

Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų.

„Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia – 1 euro cento ir 2 euro centų monetų poreikis atsiskaitymams mažėja. Žvelgdami į ateitį matome, kad apvalinimas prisideda ir prie grynųjų pinigų apyvartos tvarumo: nebėra poreikio kaldinti ir leisti į apyvartą smulkias monetas, jos perduodamos kitoms valstybėms, taip pat mažėja su 1 euro cento ir 2 euro centų monetų gamyba, transportavimu ir naudojimu susijęs poveikis aplinkai, paprastėja grynųjų pinigų tvarkymas. Be to, mažiau monetų bus pametama ar išmėtoma“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Išsikeitė su latviais

Dalimi šių monetų lapkričio pabaigoje apsikeista su Latvijos banku.

„Monetų apsikeitimai tarp šalių yra įprasta praktika. Dažnu atveju tai tvariau ir pigiau negu kaldinti naujas monetas. Grynųjų pinigų ciklas tampa efektyvesnis“, – pabrėžia G. Šimkus.

Lietuvoje apvalinimo iniciatyvą paskatino kelios priežastys, susijusios su netvariu ir neefektyviu 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimu. Dauguma smulkiųjų monetų mokėjimams būdavo panaudojama vieną kartą – gavus grąžą šių nominalų monetomis. Daug jų būdavo pametama ar nuguldavo gyventojų taupyklėse. Gyventojai kasmet pamesdavo apie trečdalio milijono eurų vertės smulkiųjų monetų. Nuolatinė jų gamyba ar įsigijimas iš kitų valstybių, transportavimas ir tvarkymas reikalauja išteklių. Kartu prisideda prie taršos bei atliekų susidarymo. Būdavo prarandamos ne tik finansinės lėšos, bet ir laikas, skiriamas smulkioms monetoms suskaičiuoti.

Įsigaliojus naujai atsiskaitymo tvarkai Lietuvoje, nuo 2025 m. gegužės 1 d. grynaisiais pinigais mokama suma apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro centų. Smulkiosiomis 1 euro cento ir 2 euro centų monetomis ir toliau galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas – prekybininkai privalo šias monetas priimti ir gali jomis atiduoti grąžą. Lietuvos bankas rekomenduoja grąžą 1 euro cento ir 2 euro centų monetomis atiduoti tik tada, jei kasoje nėra didesnio nominalo euro centų monetų.

Gyventojai smulkiąsias monetas taip pat gali išsikeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.

Vis dar galima atsiskaityti 1 ir 2 centais

Verslo atstovai 1 euro cento ir 2 euro centų monetas gali perduoti inkasavimui, įmokėti į sąskaitas šalies kredito įstaigose arba iškeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.

Atsiskaitant negrynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma neapvalinama. Tokiu atveju mokama tiksli suma – tokia, kokia nurodyta kvite.

Lietuvoje iki apvalinimo apyvartoje buvo 336 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Jų bendras svoris sudarytų 880 tonų, šioms monetoms sutalpinti prireiktų 13 krovininių vagonų.

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimas taip pat taikomas šiose euro zonos valstybėse: Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Slovakijoje ir Estijoje.

Lietuvos banko inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite