Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario…

Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų.

„Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia – 1 euro cento ir 2 euro centų monetų poreikis atsiskaitymams mažėja. Žvelgdami į ateitį matome, kad apvalinimas prisideda ir prie grynųjų pinigų apyvartos tvarumo: nebėra poreikio kaldinti ir leisti į apyvartą smulkias monetas, jos perduodamos kitoms valstybėms, taip pat mažėja su 1 euro cento ir 2 euro centų monetų gamyba, transportavimu ir naudojimu susijęs poveikis aplinkai, paprastėja grynųjų pinigų tvarkymas. Be to, mažiau monetų bus pametama ar išmėtoma“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Išsikeitė su latviais

Dalimi šių monetų lapkričio pabaigoje apsikeista su Latvijos banku.

„Monetų apsikeitimai tarp šalių yra įprasta praktika. Dažnu atveju tai tvariau ir pigiau negu kaldinti naujas monetas. Grynųjų pinigų ciklas tampa efektyvesnis“, – pabrėžia G. Šimkus.

Lietuvoje apvalinimo iniciatyvą paskatino kelios priežastys, susijusios su netvariu ir neefektyviu 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimu. Dauguma smulkiųjų monetų mokėjimams būdavo panaudojama vieną kartą – gavus grąžą šių nominalų monetomis. Daug jų būdavo pametama ar nuguldavo gyventojų taupyklėse. Gyventojai kasmet pamesdavo apie trečdalio milijono eurų vertės smulkiųjų monetų. Nuolatinė jų gamyba ar įsigijimas iš kitų valstybių, transportavimas ir tvarkymas reikalauja išteklių. Kartu prisideda prie taršos bei atliekų susidarymo. Būdavo prarandamos ne tik finansinės lėšos, bet ir laikas, skiriamas smulkioms monetoms suskaičiuoti.

Įsigaliojus naujai atsiskaitymo tvarkai Lietuvoje, nuo 2025 m. gegužės 1 d. grynaisiais pinigais mokama suma apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro centų. Smulkiosiomis 1 euro cento ir 2 euro centų monetomis ir toliau galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas – prekybininkai privalo šias monetas priimti ir gali jomis atiduoti grąžą. Lietuvos bankas rekomenduoja grąžą 1 euro cento ir 2 euro centų monetomis atiduoti tik tada, jei kasoje nėra didesnio nominalo euro centų monetų.

Gyventojai smulkiąsias monetas taip pat gali išsikeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.

Vis dar galima atsiskaityti 1 ir 2 centais

Verslo atstovai 1 euro cento ir 2 euro centų monetas gali perduoti inkasavimui, įmokėti į sąskaitas šalies kredito įstaigose arba iškeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.

Atsiskaitant negrynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma neapvalinama. Tokiu atveju mokama tiksli suma – tokia, kokia nurodyta kvite.

Lietuvoje iki apvalinimo apyvartoje buvo 336 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Jų bendras svoris sudarytų 880 tonų, šioms monetoms sutalpinti prireiktų 13 krovininių vagonų.

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimas taip pat taikomas šiose euro zonos valstybėse: Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Slovakijoje ir Estijoje.

Lietuvos banko inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kvėdarnoje avarijoje žuvo moteris

policija

Praneša Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas.  Neblaivių smurtas Šeštadienį virtuvėje, Žemaičių Naumiestyje, neblaivus (0,89 prom.) 54-erių metų vyras sužalojo visiškai girtą (2,11 prom.) 47-erių m. vyrą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1d. Vagystė Sausio 12 d. apie 8.30 val. Žalgirių k. iš pavogtas benzininis pjūklas STIHL MS 441. Nuostolis 350 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 5 d.  Žuvo susidūrus su vilkiku Sausio 12 d. apie 7 val. Šilalės r., Kvėdarnoje, automobilį „Audi Q5“

Kokių aplinkosaugos reikalavimų reikia laikytis šildantis namus

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. Namų šildymui negalima deginti atliekų. Šildymo sezonu padidėja oro užterštumas individualių namų rajonuose. Šį užterštumą nemaža dalimi lemia neatsakingas  elgesys, kai patalpos šildomos deginant tam netinkamus daiktus: plastiko pakuotes, senus baldus, tekstilę ir net cheminėmis medžiagomis apdorotus pabėgius. Deginant tokius daiktus teršia ne tik aplinkos orą, bet ir dirvožemį bei gruntinius vandenis. Deginamų atliekų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai Deginant atliekas

Lumpėniškių mokinių netikėtumų kupina žinių ir kūrybos kelionė

Lumpėnai

Minint atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 35-metį, Lietuvos vėliavos dieną ir Klaipėdos krašto dieną, 2026 m. sausio 12 d. Pagėgių sav. Vydūno viešosios bibliotekos Lumpėnų filiale vyko išradingoji viktorina „Lietuva – įdomybių ir netikėtų atradimų pilna!“. Renginys tapo puikia proga ne tik pasitikrinti žinias, bet ir kūrybiškai pažvelgti į Lietuvos istoriją, kultūrą bei regionų savitumą. Viktorinos metu moksleiviai aktyviai atliko įvairias užduotis, skirtas pažinti Klaipėdos krašto ir visos šalies istoriją, tradicijas bei išskirtinumą. Klausimai skatino domėtis Tėvynės praeitimi, svarbiais istoriniais įvykiais

Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas invazinėms rūšims naikinti 

Savivaldybės, juridiniai ir fiziniai asmenys jau gali teikti paraiškas gauti paramą invazinių rūšių naikinimui. Kviečiama naikinti gausiai Lietuvoje paplitusias invazines rūšis: Sosnovskio barščius, sodininkams puikiai pažįstamus invazinius šliužus ir kt. Kvietimui iš viso skirta 5,6 mln. eurų. Teikti paraiškas kviečiami tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, įskaitant savivaldybes. Siekiant efektyvaus invazinių rūšių naikinimo, apimant kuo vientisesnes teritorijas, rekomenduojama teikiant paraišką į savo veiksmų planus, pagal poreikį, gavus leidimą įtraukti ir besiribojančių sklypų savininkų (privačios ar valstybinės žemės) plotus. Parama skiriama būtent

Taip pat skaitykite