Į Lietuvą atkeliauja rugsėjo 16-22 d. vyksianti Europos judumo savaitė

Rugsėjo 16-22 dienomis Lietuvoje vyks tradicinė Europos judumo savaitė – didžiausia pasaulyje tvaraus judėjimo kampanija. Ši iniciatyva dvidešimt antrąjį kartą sujungs viso pasaulio bendruomenes, o dalyvauti 2023 m. judėjimo savaitėje jau ruošiasi per 2000 miestų Europoje ir kituose žemynuose.

Lietuvoje Europos judumo savaitės ambasadore šiemet tapo Susisiekimo ministerija, kuri sostinėje organizuos didžiausius Europos judumo savaitės renginius, o šalies savivaldybės, organizacijos ir verslai prisidės savomis šventinės savaitės veiklomis.

„Šiemet Lietuvoje Europos judumo savaitės estafetę perima Susisiekimo ministerija. Siekiame, kad ši iniciatyva plačiai nuskambėtų visoje šalyje, todėl džiaugiamės matydami, kaip noriai savivaldybės jungiasi prie šios kampanijos. Norisi, kad Europos judumo savaitė nebūtų tik vienkartinis reiškinys kiekvieną rugsėjį, o priešingai – kad Lietuvos gyventojai turėtų galimybę rinktis ir rinktųsi sveikiausius kelionių būdus tiek sau, tiek ir aplinkiniams“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Europos judumo savaitė Vilniaus Lukiškių aikštėje bus oficialiai atidaryta rugsėjo 16 d., šeštadienį. Atidarymo renginiu taps „Darnaus judumo mugė“ ir diskusijos, kuriose dalyvaus Lietuvos susisiekimo sektoriaus ir darnaus judumo ekspertai, Europos Parlamento, Europos Komisijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir verslo įmonių atstovai. Diskusijos bus tiesiogiai transliuojamos Lrt.lt portale ir Susisiekimo ministerijos „Facebook“ socialinio tinklo paskyroje.

„Darnaus judumo mugėje“ numatomos plataus spektro diskusijos apie tai, kokie pokyčiai automobilių vairuotojų Lietuvoje laukia nuo 2035 m., bus aptariami vairavimo įpročių ir kultūros pokyčiai šalies keliuose, viešojo transporto perspektyvos bei pėsčiųjų ir dviratininkų realybė. Diskusijose dalyvaus automobilių dalijimosi paslaugas teikiančių įmonių atstovai.

Renginyje dėmesys bus skirtas ir neišvengiamai ateities transporto rūšiai – autonominiam transportui. Lukiškių aikštėje veiks dirbtiniu intelektu sugeneruota paroda, vaizduojanti, kaip šio amžiaus pabaigoje atrodys šiandien populiarus transportas, pavyzdžiui, traukiniai ir laivai.

Europos judumo savaitės starto – „Darnaus judumo mugės“ – metu Lukiškių aikštėje taip pat vyks darnaus judumo sektoriuje veikiančių verslų, organizacijų ir institucijų mugė su stendais. Praeiviai bus kviečiami išbandyti interaktyvias pramogas ir žaidimus, susipažinti su interaktyviu geležinkelio stočių žemėlapiu ir edukacine paspirtukų trasa, išbandyti elektrą generuojantį dviratį ir skirtingus keliavimo būdus Vilniuje.

Europos judumo savaitės dienos Lietuvoje bus dedikuotos skirtingoms judėjimo priemonėms ir būdams – pėsčiomis ir dviračiais, viešuoju transportu, dalijimosi paslaugomis, mikromobilumo priemonėms. Tradiciškai rugsėjo 22 d. šalies miestuose minima „Diena be automobilio“ – jos metu kursuojantis viešasis transportas keleivius veža nemokamai. Vykdyti šią iniciatyvą planuoja Vilniaus, Šiaulių, Utenos, Alytaus, Kėdainių, Pakruojo ir kt. miestų viešojo transporto vežėjai.

Senajame žemyne ir už jo ribų nuo 2002 m. vykstanti Europos judumo savaitė yra tarptautinė iniciatyva, skirta didinti gyventojų sąmoningumą apie darnų judumą mieste, siekiant keisti gyventojų keliavimo įpročius bei skatinti alternatyvius keliavimo būdus: mikrojudumo priemonėmis, dviračiais, pėsčiomis, viešuoju transportu ar dalijimosi paslaugomis.

Daugiau informacijos apie Europos judumo savaitę ir jos renginius visoje Lietuvoje rasite interneto puslapyje www.judumas.lt bei Susisiekimo ministerijos socialiniuose tinkluose „Facebook“  ir „Instagram“. Europos judumo savaitės veiklos bendrai finansuojamos Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Susisiekimo min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite