Gyventojai nepatenkinti komunalinių atliekų tvarkymu: bus keičiami paslaugos teikimo reikalavimai

Aplinkos ministerija sulaukia nemažai skundų dėl komunalinių atliekų netinkamo surinkimo, todėl parengė ir pateikė derinti Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų pakeitimus. Teisės akto projekte numatyta, kad komunalinių atliekų surinkimo konteineriai bei priėjimas prie konteinerių aikštelės turi būti pritaikyti žmonėms su negalia. Taip pat nurodoma, kokiu atstumu nuo pastato sienos su angomis (durų, langų, vėdinimo sistemų angos) ir vaikų žaidimo aikštelių turi būti įrengtos atliekų konteinerių aikštelės. Siūloma naujovė, kad atliekų tvarkytojas privalo surinkti paliktas ar išbarstytas atliekas komunalinių atliekų konteinerių aikštelės ribose ir 5 m spinduliu.

Projekte taip pat numatyta, kad didelių gabaritų atliekos ne rečiau kaip 4 kartus per metus bus surenkamos apvažiuojant – kai atliekų turėtojai reguliariai informuojami apie datą, laiką ir vietą, kada bus surenkamos didelių gabaritų atliekos. Numatyta ir biologinių atliekų rūšiavimo, jų surinkimo, konteinerių pastatymo vietų tvarka ir reikalavimai teritorijoms, kuriose biologinių atliekų surinkimas bus privalomas nuo 2024 m. sausio 1 d. Biologinių atliekų konteineriai privalės būti pastatyti urbanizuotose teritorijose, kuriose gyvena daugiau kaip 2 tūkstančiai gyventojų.

Savivaldybės būtų įpareigotos nuolat teikti gyventojams informaciją apie atskirų atliekų teisingą rūšiavimą, apipavidalinant konteinerius piktogramomis, nurodant konkrečioje savivaldybėje esančias pakuočių, tekstilės, biologinių, baldų, medienos, statybinių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, padangų, alyvos, buityje susidarančių medicininių ir pavojingųjų atliekų surinkimo vietas, atliekų tvarkytojus, jų kontaktinę informaciją ir atliekų priėmimo sąlygas.

Savivaldybės turės supažindinti atliekų turėtojus su atliekų rūšiavimo privalumais, kokia atsakomybė numatyta už neteisingai išrūšiuotas atliekas, informuoti gyventojus apie galimybę pastebėjus pažeidimus apie juos pranešti. Patikslinamas ir reikalavimas, kad atliekų tvarkytojas turės reguliariai (ne rečiau kaip kartą per ketvirtį šiltuoju metų laiku arba sutartyje su savivaldybe nustatytu dažnumu) plauti ar dezinfekuoti kolektyvinius mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir kolektyvinius biologinių atliekų surinkimo konteinerius.

Jeigu atliekų konteineriai bus nuolat perpildyti ne dėl atliekų tvarkytojo kaltės, atliekų tvarkytojas privalės siūlyti atliekų turėtojui tikslinti paslaugos teikimo sutartį arba spręsti klausimą savivaldybės ar atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus nustatyta tvarka.

Tikimasi, kad, priėmus šias pataisas, sumažės gyventojų skundų dėl per arti jų būsto statomų komunalinių atliekų konteinerių aikštelių, reguliariai perpildytų atliekų surinkimo priemonių, neleistinai paliktų atliekų, atliekų konteinerių plovimo ir dezinfekavimo.

Taip pat gyventojai turės galimybę dažniau pasinaudoti didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiuojant paslauga. Užtikrinus gyventojams galimybę kompostuoti biologines atliekas jų susidarymo vietoje, turėtų sumažėti mišrių komunalinių atliekų kiekis, rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą.

Pastabas ir pasiūlymus Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų pakeitimams galima teikti iki rugpjūčio 21 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite