Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt pateikiamas 2023 m. duomenimis papildytas savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI). Pagal bendrą gyvenimo kokybę 2023 m., kaip ir 2022 m., pirmose pozicijose rikiuojasi didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės, toliau – Neringos ir Kauno r. savivaldybės. Naujovė – į 4 vietą iš 8-os pakilusi Neringos savivaldybė.

Gyvenimo kokybės indeksas sudarytas iš 40 rodiklių 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.

Pirmauja 5 savivaldybės

2023 m., kaip ir 2022 m. pirmoje GKI vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė su 1,03 siekiančiu indeksu, kai šalies vidurkis buvo 0,59. Lyginant su 2022 m. duomenimis, TOP 5 išliko beveik tos pačios savivaldybės, tik lyderių gretas papildė Neringos savivaldybė, 2022 m. buvusi 8-oje pozicijoje. 2023 m. 2-oje vietoje išliko Kauno m. savivaldybė, 3-ioje – Klaipėdos m., 4-oje – Neringos ir 5-oje – Kauno r. savivaldybė (2022 m. Kauno r. savivaldybė buvo 4-oje pozicijoje). 2022 m. Palangos m. kurortinė savivaldybė buvusi 5-oje pozicijoje, 2023 m. nusileido į 8-tą.

Vertinant savivaldybes pagal atskiras sritis tarp lyderių patenka ir žemesnes pozicijas užimančios savivaldybės. Materialinės gyvenimo sąlygos 2023 m. geriausios buvo: 1 vieta – Vilniaus m., 2 vieta – Kauno m., 3 vieta – Kauno r., 4 vieta – Klaipėdos m., pakilo iš 7 pozicijos ir 5 vieta – Klaipėdos r., pakilo iš 6 pozicijos. 2022 m. savivaldybės pagal šį sub-indeksą rikiavosi taip: Vilniaus m., Kauno r., Kauno m., Vilniaus r. ir Birštono.

Pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo reikšmes 1-ą vietą nuo 2013 m. užima Vilniaus m. savivaldybė, toliau, kaip ir 2022 m., taip ir 2023 m., rikiuojasi Mažeikių r., Neringos, Klaipėdos m. ir Kauno m. savivaldybės.

Pagal sveikatos paslaugas 2023 m. lyderio poziciją užėmė Birštono savivaldybė, pakilusi iš 5-tos pozicijos, toliau rikiuojasi Kauno m., Šiaulių m., Klaipėdos m. ir Vilniaus m. savivaldybės. 2022 m. lyderio pozicijas užėmė Palangos m., 2023 m. užima 7-ą poziciją, toliau rikiavosi Šiaulių m., Kauno m., Klaipėdos m. ir Birštono savivaldybės.

Pagal švietimo paslaugas savivaldybės rikiuojasi taip: 1-ą poziciją užima Vilniaus m. savivaldybė, pakilusi iš 5-os vietos, Kauno m., 2022 m. užėmė lyderio pozicijas, nusileido į 2-ąją vietą, 3-ioje vietoje – Panevėžio m. savivaldybė, pakilusi iš 7-os pozicijos, 4-oje – Klaipėdos m. savivaldybė, pakilusi iš 6-os pozicijos, ir į 5-ąją vietą iš 3-ios nusileidusi Marijampolės  savivaldybė. 2022 m. Kauno m. užėmė 1 vietą, toliau rikiavosi Pakruojo r., Marijampolės, Birštono bei Vilniaus m. savivaldybės.

Pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indekso reikšmes savivaldybės rikiuojasi taip: 1-oje vietoje – Kauno r., pakilęs iš 2-os vietos, 2-oje vietoje – Klaipėdos r., 3-ioje vietoje – Utenos r., pakilęs iš 18-tos vietos, 4-oje vietoje – Neringa bei 5-oje vietoje – Vilniaus r. savivaldybė. 2022 m. savivaldybės pagal šį sub-indeksą rikiavosi taip: Klaipėdos r., Kauno r., Vilniaus r., Trakų r. ir Neringos.

Pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo duomenis 2023 m. pirmose trijose aukščiausiose pozicijose yra kurortinės savivaldybės. Lyderio poziciją užima Birštonas, į 2-ąją vietą nusileido Neringos savivaldybė, pirmavusi nuo 2014 m. iki 2022 m., 3-iąją vietą, kaip ir 2022 m., užima Druskininkai, 4-oje vietoje, kaip ir 2022 m. – Rietavas, o 5-tą vietą užima Visaginas, pakilęs iš 6 vietos. 2022 m. savivaldybės pagal šį sub-indeksą rikiavosi taip: Neringos, Birštono, Druskininkų, Rietavo, Klaipėdos m.

Žemiausią gyvenimo kokybės indeksą turinčios savivaldybės

Žemiausias bendras GKI rodiklis 2023 m. buvo nustatytas Lazdijų r. savivaldybėje. Toliau seka Vilkaviškio r., Skuodo r., Kalvarijos ir Ignalinos r.  savivaldybės. 2022 m. žemiausią GKI turėjo Skuodo r., tuomet sekė Kalvarijos, Vilkaviškio r., Lazdijų r. ir Kelmės r. savivaldybės. Kelmės r. savivaldybė 2023 m. iš 56-os vietos pakilo į 53-ią vietą.

Vertinant savivaldybes, esančias žemiausiose GKI pozicijose pagal atskiras sritis tarp visų savivaldybių, matyti, kad Lazdijų r. savivaldybė užima gana aukštą – 25 vietą – pagal viešosios infrastruktūros gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą, Vilkaviškio r. – pagal tą patį sub-indeksą – 32 vietą. Skuodo r. savivaldybė užima 16-ą vietą pagal viešosios infrastruktūros gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą, 21-ą vietą pagal švietimo paslaugas. Kalvarijos savivaldybė užima 21-ą vietą pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksą. Ignalinos r. savivaldybė yra 18-oje vietoje pagal viešosios infrastruktūros gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą, 25-oje vietoje – pagal sveikatos paslaugas tarp visų savivaldybių.

Pagal materialinių gyvenimo sąlygų indeksą žemiausias vietas 2023 m. užima šios savivaldybės: Lazdijų r., Neringos, Kalvarijos, Šalčininkų r., Vilkaviškio r.

Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indekso apačioje yra šios savivaldybės: Skuodo r., Zarasų r., Lazdijų r., Vilkaviškio r., Šalčininkų r.

Sveikatos paslaugų žemiausias 4-ias vietas 2023 m., kaip ir 2022 m., tuo pačiu eiliškumu užima šios savivaldybės: Skuodo r., Pagėgių, Kazlų Rūdos, Alytaus r., o penkta vieta teko Švenčionių r. savivaldybei.

Švietimo paslaugų žemiausias vietas užima šios savivaldybės: Pagėgių, Panevėžio r., Trakų r., Šalčininkų r., Vilniaus r. Verta paminėti, kad Neringos savivaldybė, 2022 m. buvusi 60-oje vietoje, 2023 m. pakilo į 46-tą vietą.

Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indekso žemiausias vietas užima šios savivaldybės: Ignalinos r., Skuodo r., Kelmės r., Panevėžio m., Rokiškio r.

Viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indekso žemiausias vietas užima šios savivaldybės: Kalvarijos, Mažeikių r., Radviliškio r., Šilutės r., Kaišiadorių r. Verta paminėti, kad 2023 m. Akmenės r. savivaldybė sugebėjo pakilti iš 58-os vietos į 51-ą vietą.

Didžiausi pozicijų šuoliai

Pastebimai pagerėjęs bendras GKI užfiksuotas šiose savivaldybėse: Akmenės r. savivaldybė pakilo per 12 pozicijų (iš 43 vietos 2022 m. į 31 vietą 2023 m.); Utenos r. savivaldybė pakilo per 9 pozicijas (iš 23 vietos 2022 m. į 14 vietą 2023 m.); Telšių r. savivaldybė pakilo per 9 pozicijas (iš 41 vietos 2022 m. į 32 vietą 2023 m.); Varėnos r. savivaldybė pakilo per 9 pozicijas (iš 54 vietos 2022 m. į 45 vietą 2023 m.); Pasvalio r. savivaldybė pakilo per 8 pozicijas (iš 50 vietos 2022 m. į 42 vietą 2023 m.).

Pastebimai nukritęs bendras reitingas: Kaišiadorių r. savivaldybė nukrito per 20 pozicijų (iš 27 vietos 2022 m. į 47 vietą 2023 m.); Visagino savivaldybė nukrito per 14 pozicijų (iš 34 vietos 2022 m. į 48 vietą 2023 m.); Šilutės r. savivaldybė nukrito per 5 pozicijas (iš 49 vietos 2022 m. į 54 vietą 2023 m.); Pagėgių savivaldybė nukrito per 5 pozicijas (iš 35 vietos 2022 m. į 40 vietą 2023 m.).

Paskelbė Finansų min.