Kuomet onkologine liga sergantis žmogus jaučiasi prarandantis apetitą, artimieji skuba jam padėti, pasiūlydami jo mėgstamiausio maisto. Šeimos narių pagalba yra ypatingai svarbi, tačiau ruošiant tokio tipo lauknešėlį svarbu atkreipti dėmesį, kas įeina į jo sudėtį. Gydytoja dietologė  pažymi, kad perdirbti maisto produktai, pavyzdžiui, rūkyti mėsos ar žuvies gaminiai, neturi pakankamo baltymų ir  kitų naudingų maistinių medžiagų kiekio, yra greitai virškinami ir gali sukelti papildomų komplikacijų sergančiajam.

Anot Kauno klinikų gydytojos dietologės Indrės Gustaitytės, perdirbti maisto produktai – intensyvių gamybos procesų rezultatas. Tokiuose gaminiuose įprastai būna konservantų, dažiklių, pridėtinių skonių, cukraus ar saldiklių, o į jų sudėti įeina hidrinti riebalai, kvapiosios medžiagos, skonio stiprikliai, emulsikliai ar tirštikliai. Visa tai produktui suteikia patrauklią išvaizdą, skonį ir padeda ilgiau nesugesti. Dažniausiai sutinkami gaminiai, kurių sudėtyje galima rasti šių priedų – kepiniai, saldėsiai, rūkyti mėsos ar žuvies gaminiai, sūriai.

„Tokių produktų maistinė vertė yra labai nedidelė, kadangi juose nėra arba beveik nėra skaidulų, vitaminų ir mineralų. Onkologine liga sergančiam žmogui svarbi subalansuota mityba, kurios metu būtų gaunama baltymų, riebalų, angliavandenių, skaidulų, vitaminų ir mineralų, tačiau sergant, dėl organizme vykstančio uždegimo, pacientams su maistu reikia gauti didesnį kiekį baltymų. Kai toks kiekis nėra gaunamas, organizmas pradeda naudoti savo atsargas – raumenų baltymus, todėl raumeninė masė mažėja“, – sako ji.

Gydytoja dietologė pastebi, kad didžioji dalis pacientų, išgirdusių onkologinės ligos diagnozę, pradeda keisti savo mitybą ir puola į kraštutinumus – visiškai atsisako cukraus, saldumynų, vaisių ar miltinių patiekalų. Toks itin griežtas ir drastiškas ribojimas, sukelia dar didesnį pasimetimą ir stresą.

„Svarbūs du aspektai – maisto apdorojimas ir produkto vartojimo dažnis. Net ir saldumynas ar desertas, vartojant jį sakingai, gali būti sergančiojo racione. Svarbu suvokti, kad mityba yra veiksnys, galintis turėti įtakos gretutinių ligų kontrolei ir gydymo sukeltų šalutinių simptomų mažinimui. Pastarieji, jeigu yra blogai kontroliuojami, gali lemti tolesnio ligos gydymo sėkmę“, – teigia pašnekovė.

Perdirbti maisto produktai dažnai turi aukštą glikeminį indeksą – tai reiškia, kad jie itin greitai suvirškinami. Suvartojus tokių produktų, gliukozės kiekis kraujyje staigiai pakyla. Tuomet organizmas turi pasirūpinti greitu insulino atsaku, todėl gliukozės kiekis vėl sumažėja, o pacientas pradeda jausti alkį ir nuovargį.

„Dėl tam tikrų chemoterapijos metu skiriamų medikamentų gali sutrikti normali gliukozės apykaita ir padidėti gliukozės koncentracija kraujyje, todėl esant tokiai būklei, maisto produktų su aukštu glikeminiu indeksu vertėtų vengti arba visiškai atsisakyti“, – pataria I. Gustaitytė.

Svarbūs baltymai ir skaidulos

Sergant onkologine liga, ypač aktyvaus gydymo metu pastebima didelė mitybos nepakankamumo atsiradimo rizika, kuri dažniausiai kyla dėl paciento jaučiamų šalutinių simptomų. Vieni iš jų – uoslės ir skonio pasikeitimai. Onkologinėmis ligomis sergantys pacientai neretai sako susierzinantys nuo tam tikrų kvapų, kurie provokuoja pykinimą ir vėmimą, arba jaučiantys kartumą, metalo skonį burnoje.

„Tokiais atvejais rekomenduojama rinktis vėsesnius patiekalus, naudoti prieskonius arba saldinti maistą – taip bus paslėptas kartumas ar kitas nemalonus skonis. Jeigu burnoje nėra opelių, galima rinktis ir rūgštesnį maistą, jį šlakstyti citrina, balzaminiu actu, naudoti imbierą. Tiesa, jeigu ir šie receptai neveiksmingi, o pacientas visiškai nevalgo maisto, tam tikram laikui maistinių medžiagų poreikį galima padengti medicininės paskirties gėrimais, kuriuose būtų baltymų, omega-3 riebalų rūgščių ir vidutinės grandinės trigliceridų – jie pasisavinami lengviau nei kiti riebalai“, – pataria I. Gustaitytė.

Jeigu onkologine liga sergančio paciento inkstų funkcija nėra sutrikusi, baltymų poreikis įprastai vertinamas apie 1,5-2 g vienam kilogramui kūno svorio.

„Perdirbti maisto produktai pasižymi labai nedideliu baltymų kiekiu, todėl rekomenduojama rinktis namuose pagamintą maistą. Į racioną vertėtų įtraukti tokius baltymų šaltinius, kaip virtą ar keptą mėsą, žuvį, ankštines daržoves, kiaušinius, raugintus pieno produktus, varškę, o paruoštą maistą pagardinti kanapių ar kitomis sėklomis. Užkandžiams galima rinktis natūralius riešutus, pieno produktus, namuose gamintą humusą, o valgant vaisius ar uogas juos papildyti baltymais – jogurtu, pasukomis, tepti riešutų sviestą“, – sako gydytoja dietologė.

Onkologinėmis ligomis sergantys  pacientai turėtų nepamiršti ir skaidulų, gaunamų su maistu – moterims per dieną jų reikėtų gauti ne mažiau 25 g, vyrams derėtų pasisavinti ne mažiau 35 g skaidulų.

Pataria turėti užkandžių

I. Gustaitytė tikina, kad onkologinė liga turi įtakos organizmo metabolizmo pokyčiams – raumenyse sutrinka katabolizmo ir anabolizmo balansas, o tai gali lemti raumenų nykimą, susilpnėjimą, sumažėjusį fizinį aktyvumą. „Todėl, kai kalbame apie pacientus, kurie gydymosi metu ar ligai progresuojant skundžiasi apetito sumažėjimu, pirmas patarimas yra klausyti savo organizmo ir rinktis tuos maisto produktus, kurių tuo metu norisi“, – pataria ji.

Pašnekovė priduria, kad grynas oras ir fizinis aktyvumas gerina apetitą, todėl esant galimybei ir leidžiant fizinei būklei, vertėtų stengtis pabūti lauke, pasimankštinti. „Jeigu sergantysis jaučią alkį, rekomenduojama rinktis didesnio kaloringumo maisto produktus, maistą papildyti augaliniu aliejumi, avokadu, sviestu, grietinėle, sūriu, riešutų sviestu, sutirštintu pienu. Be to, ypatingai svarbu visada su savimi turėti užkandžių, o pajutus alkį, stengtis jį nedelsiant patenkinti“, – reziumuoja gydytoja dietologė.

ELTA