Guminiai batai ne tik ūkiui ir sodui?

Guminiai darbo batai puikiai apsaugo nuo drėgmės, kurios gausu dirbant lauke. Be jų tikriausiai net negalėtume atlikti kai kurių darbų. Taigi kokius guminius batus rinktis darbui?

Dar visai neseniai guminiai batai buvo avimi vien tik atliekant sodo darbus, ūkyje ir vaikštant itin drėgnose vietovėse. Ir nors jie vis dar idealiai tinka išvardytomis aplinkybėmis, vis dažniau jų prireikia ir įvairiose darbo vietose. Šiuolaikiniai guminiai batai apsaugo ne tik nuo vandens, bet dažnai ir nuo kenksmingų medžiagų.

Guminiai batai darbui sode

Purvas, aukšta žolė, lietus ir šaltis dažną atgraso nuo lauko darbų. Tačiau jei tinkamai apsiausime, jokia užduotis mums nebus baisi. Dauguma guminių batų yra skirti nešioti atšiauriomis sąlygomis. Tai taip pat puiki avalynė žmonėms, turintiems ūkį ar gyvenantiems užmiestyje. Rūpinantis ūkiniais gyvūnais ar dirbant lauke reikalinga tinkama apsauga, o tokios rūšies batai gali tai garantuoti.

Guminiai batai darbovietėse

Šie batai pasiteisins ir kaip profesionaliam darbui skirta avalynė. Šiandieniniai modeliai sukurti taip, kad ne tik saugotų kojas nuo drėgmės, bet ir nuo įvairių medžiagų. Tepalai, skysčiai ir kitos medžiagos gali kelti rimtą pavojų, todėl labai svarbu avėti tinkamą avalynę. Guminiai darbo batai yra naudojami:

  • pieninėse,
  • skerdyklose,
  • automobilių plovyklose,
  • įvairaus pobūdžio dirbtuvėse.

Modeliai su papildomu izoliaciniu įdėklu puikiai tinka žiemai. Jais naudosis ir tie darbuotojai, kuriems šaltis yra kasdienybė, pvz., dirbantys šaldymo kamerose.

Esant sudėtingoms darbo sąlygoms, apsaugos nuo vandens gali nepakakti. Kai kuriose darbovietėse drėgmė nėra vienintelis nepatogumas, kurį patiria darbuotojas. Todėl guminiai batai turėtų apsaugoti ir nuo tam tikrų pavojų. Tokiu atveju geriausia imtis papildomų atsargumo priemonių.

pr2023/76

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite