Generalinei prokuratūrai pateiktas skundas dėl Vyriausybės neskaidriai panaudotų milijardų

Viešojo intereso gynimo fondas ir Sveikatos teisės institutas pateikė skundą Generalinei prokuratūrai dėl COVID valdymui skirtų lėšų panaudojimo teisėtumo ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų (didelio masto lėšų iššvaistymo ir piktnaudžiavimo valdžia) bei pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą. Ar galimas Lietuvoje milijardinis „skandalas” dėl Vyriausybės veiklos, dabar turės atsakyti Prokuratūra.

STI suburtos teisės ir finansų ekspertų grupės atliktas tyrimas parodė, kad 2020-2022 metų laikotarpiu Vyriausybė be teisėto pagrindo ir neužtikrindama lėšų panaudojimo skaidrumo paskirstė apie 3 milijardus 294 milijonus 300 tūkstančių eurų COVID valdymui skolintų lėšų. Tokią išvadą iš esmės patvirtino ir Valstybės kontrolė.

Tyrime dalyvavusi auditorė Danguolė Kliucevičienė atskleidė atliktos analizės rezultatus: Vyriausybė pandemijos metu naudojo biudžeto lėšas neskaidriai, neturėdama teisinio pagrindo, kadangi skolintus pinigus skirstė ne taip, kaip nustatyta teisės aktuose, iš šio proceso eliminavusi Seimą. Taip buvo išleisti daugiau nei trys milijardai eurų.

„Papildomas skolinimasis ženkliai padidino valstybės skolą, kuri nuosekliai auga ir yra pusantro karto didesnė už metinį valstybės biudžetą. Be to, lėšos buvo skirstomos nenustačius konkrečių tikslų ir jų pasiekimų rodiklių, kas sudarė prielaidas tikslines lėšas naudoti kasdienėms reikmėms”, – tvirtino auditorė.

Tyrimą komentavo ir STI tarybos narys Andrius Gudaitis: „Seimas yra itin svarbi valstybės finansų valdymo ir kontrolės institucija, tačiau jis buvo eliminuotas ir nedalyvavo milijardinės valstybės skolos skirstyme. Finansų ministerija teigė, kad lėšos buvo dalintos iš Vyriausybės rezervo, tačiau paaiškėjo, kad šis rezervas pagal įstatymo reikalavimus buvo daug mažesnis, negu buvo išdalinta lėšų. Taigi Vyriausybė milijardus dalino neskaidriai ir ne pagal teisės aktus.

Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė tiesiog pasinaudojo pandemijos įtampa bei situacija, ir tai jai leido didžiulį pinigų kiekį išleisti nekontroliuojamai bei neatsiskaitomai, nors skolą turėsime grąžinti mes visi, mūsų vaikai ir anūkai“.

Finansiniame tyrime, kuris vadinasi „Lėšų, skirtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengto Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano įgyvendinimui, skyrimo ir panaudojimo teisėtumas”, yra išnagrinėti įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijų sprendimai, susiję su pandeminiu laikotarpiu (2020 -2022 metais), ir tuo laikotarpiu parengti ir vykdyti teisės aktai. Tyrimu buvo siekiama nustatyti mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo teisėtumą.

Viešojo intereso gynimo fondo vadovas advokatas Saulius Dambrauskas, komentuodamas Generalinei prokuratūrai pateiktą skundą, taip pat retoriškai klausė: „O ką mes turėjome daryti, matydami tokio masto finansinės drausmės nesilaikymą – gal numesti jį į stalčių? Šiuo atveju atliktas tyrimas sudaro prielaidas pagerinti esamą teisinį reguliavimą užkertant kelią neteisėtam valdžios institucijų piktnaudžiavimui valstybės biudžeto lėšomis ir teisiniam nihilizmui mūsų valstybėje. Tokie precedentai neturi tapti paveldimi kitų vyriausybių, nes griežta valstybės lėšų finansinė drausmė yra viena iš svarbių prielaidų lemianti, kad mes nesame totalitarine valstybe, kuriose valdžia pinigus naudoja kaip nori. Todėl kreipdamiesi į Generalinę prokuratūrą mes siekiame esminio tikslo – viešai įvardinti ir konstatuoti šiuos pažeidimus, užkertant kelią tokiems pažeidimams ateityje.”

Vyriausybė 2020 m kovo 16 d. parengė Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą ir numatė užtikrinti valstybės iždo likvidumą, suteikiant teisę Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. Eurų, iš kurių Vyriausybės priemonėms įgyvendinti suplanavo 4 mlrd. 335 mln. 200 tūkst. eurų; iš viso Vyriausybės priemonėms įgyvendinti – 6 mlrd. 240 mln. 500 tūkst. eurų.

Tyrime nustatyta, kad iš valstybės biudžeto asignavimų valdytojų 2020-2022 metais bendrai panaudotų 4 mlrd. 714 mln. 342 tūkst. eurų COVID-19 asignavimų Finansinių rodiklių įstatymu patvirtinta tik 1 mlrd. 676 mln. 841 tūkst. eurų, t.y. 36 proc. panaudotų arba 31 proc. skirtų lėšų.

Apibendrindama tyrimo išvadas auditorė Danguolė Kliucevičienė nurodė, kad lėšos COVID-19 pandemijos padariniams šalinti, nepatvirtinus jų Finansinių rodiklių įstatymu, buvo skirstomos ir naudojamos neturint teisinio pagrindo, o biudžeto vykdymo ataskaitose nepateikiant privalomos informacijos apie šių lėšų panaudojimą, kaip reikalauja įstatymai, neužtikrintas lėšų panaudojimo skaidrumas.

Pranešimą spaudai parengė UAB „Ryšiai su visuomene“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ekspertas atskleidžia, kas yra Search GPT optimizavimas

Kai Search GPT technologija veržiasi į paieškos sistemas, ekspertai perspėja: kas ignoruos šią naujovę, gali greitai prarasti konkurencinį pranašumą.  Search GPT yra dirbtinio intelekto technologija, pateikianti atsakymus natūralia kalba viduje ChatGPT.  ChatGPT naudotojai atliekant paiešką, jau mato nuorodas į konkrečius tinklapius kaip informacijos šaltinius arba rekomenduojamus verslus. Ką Search GPT iš tikrųjų reiškia jūsų verslui, ir kodėl ruoštis tam reikėtų jau dabar? Savo įžvalgomis dalijasi SEO strategas ir EASYSEO agentūros vadovas Vladimir  Malykh. Kas yra Search GPT optimizavimas? Search GPT

Patarimai, kaip pasirūpinti paukščiais artėjant šalčiams

Atvėsus orams dažnas gamtos mylėtojas pradeda svarstyti, kaip padėti laukiniams paukščiams, kuriems šalta ir gili žiema gali būti pražūtinga. Lietuvos ornitologų draugija pateikia kelis pagrindinius patarimus, ką daryti kiekvienam, norinčiam padėti šalia namų gyvenantiems sparnuočiams. Paukščius reikia pradėti lesinti atvėsus orams Konkrečią datą, kada pradėti lesinti paukščius, nurodyti sudėtinga. Tai priklauso ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo galimybių patiems paukščiams susirasti maisto. Geriausia pradėti lesinti smulkiuosius žvirblinius paukščius atvėsus orams ir prieš paspaudžiant pirmajam rimtesniam šaltukui, kad paukščiai

Šilumos – tik keli laipsniai

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Lapkričio 11 d., pirmadienį naktį buvo nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos. Dieną šalyje lietaus nenumatoma. Vėjas pietų, pietryčių, 3-8 m/s. Temperatūra sieks 3-7 laipsnius šilumos. Lapkričio 12 d., antradienį, be žymesnių kritulių. Kai kur rūkas. Vėjas silpnas. Temperatūra naktį bus nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, Kuršių nerijoje – iki 3 šilumos, dieną – 2-7 laipsniai šilumos. Lapkričio 13 d., trečiadienį, vietomis silpnas lietus, dulksna. Vėjas naktį silpnas, dieną

Vagystės, narkotikai, netikri pinigai, gaisrai…

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 5 d. po pietų Pramonės g., Šilutėje, nenustatytas asmuo iš vyro  striukės kišenės pavogė piniginę su asmens dokumentais ir grynaisiais pinigais. Nuostolis 1200 eurų. Padėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 6 d. pavakare prie parkelio Traksėdžių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1994 m., rūkė galimai narkotines medžiagas – kanapes. Apžiūros metu pas minėtą vyro rastas lankstinukas su kanapėmis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 8-os vakare Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, pažįstamas asmuo sukėlė fizinį

Taip pat skaitykite