Kovo 13 d. šilutiškė Emilija Baikauskienė šventė savo 95–metį. Jubiliejaus iškilmėse buvo ir jos dukra Laimutė, 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių 1500 metrų bėgimo vicečempionė.

Ilgaamžė Emilija papasakojo, kad gimė netoli Pandėlio, Rokiškio rajone. Šeimoje augo 7 vaikai. Kai Emilija buvo pusantrų metukų, mirė mama. Tėvas netrukus parvedė pamotę. Apie mokslus nebuvo nė ko svajoti. „Nemažai matėme vargo, teko daug dirbti, pas ūkininkus ganyti bandą“, – prisiminimais dalijosi Emilija. Vis dėlto šiek tiek žiemomis pasimokiusi baigė tris klases.

60-aisiais įsivedė elektrą

Jubiliatės dukra Laimutė, prisimindama savo vaikystę, pasakojo: „Mes gyvenome netoli Traksėdžių. Tėvelis dirbo gaisrinės viršininku ir savo rankomis 1960 metais pasistatė namelį. Įsivedė elektrą, nuo tada ir kaimynams buvo pradėta tiekti elektra. Prie namo buvo apie 20 arų žemės, tad mes turėjome nemažą daržiuką, užsiaugindavome daržovių. Kiek prisimenu, mamytė visą laiką dirbo, bet ilgiausiai – 30 metų – išdirbo Šilutės baldų kombinate“.

Kažin ar dažnas prisimena, kad 1988 metais Seulo olimpinėse žaidynėse Laimutė Baikauskaitė iškovojo sidabro medalį 1500 metrų bėgimo rungtyje. Nors rungtyniavo atstovaudama Sovietų sąjungai, ji nuolatos primindavo, kad yra iš Lietuvos.

Į sporto istoriją pateko paradoksali situacija, kad vicečempionei tada buvo užkabintas bronzos medalis, o tikrąjį, sidabro, ji atgavo tik paskutinę olimpiados dieną, po Lietuvos sporto komiteto vadovo skambučio TSRS olimpinės rinktinės vadui…

Tik auksą laimėjusiai rumunei Paulai Ivan (3:53,96 – olimpinis rekordas iki šių dienų) nusileidusi lietuvė distanciją įveikė per 4:00,24.
Jos gyvenime išlikusi nuoskauda – neįgyvendinta svajonė startuoti Lietuvos komandos gretose 1992 metų Barselonos olimpiadoje. Šiandien Laimutė daug savo energijos skiria labdaringai veiklai.
Laimutės brolis Petras juokaudamas pasakojo, kodėl iki šiol nevalgo … Kijevo kotletų. „Kai Laimutė pradėjo rimtai sportuoti ir važinėti į varžybas, ji gaudavo maisto talonų. Jų likdavo, ji juos atiduodavo man. Valgykloje ar kavinėje, jei jų neišnaudodavau, man pinigų neduodavo. Tai tekdavo rinktis kuo brangesnį meniu. Todėl Kijevo kotletų iki šiol nesu pasiilgęs…“
Laimutė papasakojo, kad jau per 20 metų gyvena Čikagoje, turi savo mados saloną. Rūpinasi mamos sveikata, parveža ar parsiunčia vitaminų, papildų. Apgailestavo, kad po laimėjimo Seulo olimpiadoje 1988 m. žadėto didesnio buto taip ir negavo. Pažadai liko vien pažadais. Tad teko laimės ieškoti užu Atlanto.
Šiandien senolė Emilija turi tris anūkus ir tris proanūkius. Džiaugiasi jų dėmesiu ir rūpesčiu. Gražiai 95-mečio proga buvo pasveikinta klebono Remigijaus Saunoriaus ir parapijiečių Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje.

Sveikino valdžia

Ilgaamžės pasveikinti atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus. Svečius pasitiko linksmai nusiteikusi dukra Laimutė, jos brolis šilutiškis Petras ir pati jubiliatė Emilija. Sveikintojai džiaugėsi, kad sukaktuvininkė gražiai atrodo, yra žvali. Palinkėjo gražių dienų ir sulaukti šimto metų.

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.