Gamtininkai ragina be reikalo neliesti gyvūnų jauniklių

Gamtoje šiuo metu – naujos gyvybės metas. Paukščiai rūpinasi besiplunksnuojančiais mažyliais, žvėrys savo guoliuose glaudžia neseniai į pasaulį atėjusius jauniklius. Tačiau visko pasitaiko: kartais paukščiukai iškrenta iš lizdų, o žvėriukai pasimeta nuo tėvų.

Žmonėms jie atrodo bejėgiai, todėl kyla noras juos gelbėti. Gamtininkai ragina be reikalo neliesti ir buožgalvių, žalčiukų, vėžliukų ar driežų jauniklių ir primena, kad laukinius gyvūnus imti iš gamtos galima tik tada, kai jie sužeisti, jiems tikrai reikia pagalbos.

„Žmonės elgiasi atsakingiau, bet dar pasitaiko atvejų, kai suskausta širdelė dėl rasto kiškučio. Šiemet jau keli man rašė klausdami, ką daryti, nes rado savo darže, kieme, mieste kiškiuką. Ir tą kiškiuką laiko rankose, glėbyje ar namie. Tokie „išgelbėti“ jaunikliai pasmerkiami pražūčiai. Prie jų nereikia artinti, o palikti ramybėje. Jei vieta pavojinga – laksto katės, šunys, mašinos, perkelti užsimovus pirštines į saugią vietą netoliese“, – teigia gamtininkas Marius Čepulis.

Tokios pačios taisyklės galioja stirniukams ir elniukams. „Jei lįsite prie briedžiuko, gausite nuo mamos kanopa galvon“, –juokauja M. Čepulis. Rastus apsiplunksnavusius jauniklius būtina palikti ten, kur radote arba įkelti į artimiausią medį, krūmą. Radę pelėdžiuką ant žemės, tik įkelkite medin. Jei iškrenta visas lizdas su paukščiukais, paimkite dėžutę, į ją su buvusio lizdo medžiaga sudėkite jauniklius ir panešėkite į saugią vietą. Jų tėvai visada šalia ir stebi savo neklaužadas.

Jaunikliai gali žūti

Primename, kad po bereikalingo mūsų įsikišimo jaunikliai dažniausiai žūsta, nes jų dėl įsigėrusio žmogaus kvapo nebeprisileidžia gentainiai, greičiau sumedžioja plėšrūnai. Tad jei su savimi neturite pirštinių, prieš imdami paklydėlius apvyniokite rankas žolėmis, samanomis ar kokiu nors audiniu ir laikykitės aukščiau paminėtų instrukcijų. Turėkite galvoje, kad kontaktas su žmogumi jaunikliams sukelia didžiulį stresą, ypač jei nešatės į namus. Jis gali vien dėl to neišgyventi.

Jei gyvūnas patenka į urbanizuotą aplinką ir susižeidžia, pavyzdžiui, į ką nors atsitrenkia ar įsipainioja, be mūsų pagalbos gali ir neišgyventi. Tačiau jį pamačius visų pirma reikia įvertinti, ar jis tikrai sužeistas. Įsitikinus, kad jaunikliui tikrai reikia pagalbos, geriausia kreiptis į gyvūnų globos tarnybų specialistus ir pasitarti, ką daryti toliau. Išsamesnės informacijos apie tai galima rasti Gyvūnų globėjų asociacijos tinklapyje, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ tinklapyje.Taip pat galima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Gamtininkai atkreipia dėmesį, kad laukinių gyvūnų jaunikliai labai retai praranda tėvus. Jeigu tuo metu, kai jauniklius pastebėjote, jie yra vieni, nereiškia, kad juos paliko. Dažniausiai mama pasitraukia išgirdusi artėjantį žmogų, o jam nuėjus sugrįžta. Tėvai jauniklius palieka vienus ir išsiruošę į medžioklę. Jaunikliai gali ilgai išbūti guolyje ar urve, nereaguodami į aplinką. Paukščių jaunikliai, dar nemokantys gerai skraidyti, gali atsilikti nuo tėvų ar kol jų nėra iškristi iš lizdo.

Visi globon paimti gyvūnai, jiems suteikus pagalbą, išgydžius, turi būti paleisti į jiems būdingą gamtinę aplinką. Neteisėtai globos tikslais laikomi laukiniai gyvūnai gali būti konfiskuoti. Jei veterinarijos gydytojo sprendimu globon paimtas gyvūnas bus laikomas nuolatinės globos tikslu, turi būti tai patvirtinanti raštiška veterinarijos gydytojo pažyma ir gyvūnas laikomas pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nurodytus reikalavimus, kad gyvūnui būtų sudaromos tinkamos pagal rūšies specifiką laikymo sąlygos.

Laukinių gyvūnų negalima veisti

Globon paimti gyvūnai negali būti veisiami ar kitaip naudojami, jei netaikomos Laukinės gyvūnijos įstatyme nurodytos išimtys, pavyzdžiui, pagal patvirtintą veisimo programą gyvūnas gali būti veisiamas. Už neteisėtą jų paėmimą, net turint geranorišką tikslą padėti, išgelbėti, gresia ir administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą asmeniui, neteisėtai iš gamtos paėmusiam laukinį gyvūną, gresia administracinė teisena ir iki 150 eurų bauda.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje – įkvepianti dokumentinė kelionė po paukščių pasaulį

bibliotekoje

Gegužės 7 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vyravo jauki ir bendrystės kupina atmosfera – čia vyko dokumentinio filmo „Attenborough rojuje“ peržiūra. Šioje kino popietėje dalyvavo gamtos mylėtojai, pagėgiškiai senjorai bei Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos 7a klasės mokiniai, lydimi karjeros specialistės Jolitos Šeputienės. Bibliotekos metodininkė–Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sonata Nognienė pasidžiaugė gausiai susirinkusia skirtingų kartų bendruomene ir akcentavo, jog filmo pavadinime „Attenborough rojuje“ slypi aliuzija į jo kūrėją – bene garsiausią pasaulio gamtininką serą Davidą Attenborough, kuris š. m. gegužės

Degalų kainų pasiutpolkė skatina racionalumą

pabrango degalai

Jau trečią mėnesį tebesitęsiantis degalų kainų šokas finansiškai paveikė daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų. Kone kas ketvirtas tautietis apkarpė ne pirmo būtinumo išlaidas, dešimtadalis atidėjo planuotus didesnius pirkinius. Tokias tendencijas atskleidė balandį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonių tyrimas. Pasak tyrimą inicijavusio lietuviško kapitalo „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, apklausos rezultatai dar kartą parodė nuoseklaus taupymo ir asmeninio finansų rezervo svarbą. Degalų kainų naštos nepajuto beveik pusė gyventojų Nuomonių tyrimo duomenimis, 19 proc. šalies gyventojų degalų

Penktąjį Demokratijos žinių konkursą laimėjo gimnazistė iš Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio gimnazijos

konkurso

Baigėsi penktą kartą Seimo rūmuose organizuotas Demokratijos žinių konkursas. Po įtempto finalo nugalėtoja paskelbta Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio gimnazijos gimnazistė Martyna Daukšaitė.   Sveikinimai Antrąją vietą užėmė Kauno r. akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos gimnazistas Dominykas Docius, trečiąją – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos moksleivis Aistis Domeika. Konkurso nugalėtojai įteiktas nešiojamasis kompiuteris, antrosios vietos nugalėtojui – mobilusis telefonas, trečiosios – planšetinis kompiuteris. Nugalėtojų trejetas taip pat apdovanotas kelionėmis į Europos Tarybos (ET) būstinę Strasbūre. Jas įsteigė Lietuvos nuolatinė atstovybė prie ET

Šilutės tiltas. Kodėl paveldo objektui svarbi ir jo autentiška spalva?

Šyšos tiltas

Pradėjus remontuoti avarinės būklės vieną seniausių Lietuvoje metalo konstrukcijų Šilutės tiltą per Šyšos upę, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose prasidėjo diskusijos dėl jo spalvos. Tilto metalinės dalys dabar yra išvežtos remontuoti, restauruoti. Pagal su KPD suderintą projektą, tiltui bus grąžinta jo autentiška pilka spalva.  Atrodytų, viskas teisingai. Tačiau vietiniai gyventojai, per savo gyvenimą jį matę tik geltonai sovietmečiu perdažytą, yra įsitikinę, kad tiltas turi likti geltonas. Kai kurių nuomone, spalva nėra vertingoji savybė, kurią reikia saugoti, tai tik emocija. Kiti, suvokiantys

Taip pat skaitykite