Gaminančių vartotojų Lietuvoje – jau 50 tūkstančių; artimiausiu metu – dar viena 40 mln. paramos injekcija

Gyventojai, ketinantys tapti gaminančiais vartotojais, jau gali pradėti ruoštis įsirengti nuosavą saulės elektrinę. Supaprastinta ir patogesnė tampa paraiškų teikimo tvarka, o energetikos ministro įsakymu patvirtintos finansavimo sąlygos norintiems įsirengti iki 10 kW galios saulės elektrinę savo sklype ar ant stogo.

Šiam kvietimui numatyta 40 mln. eurų. Paraiškas administruosianti Aplinkos projektų valdymo agentūra kvietimą norintiems gauti valstybės dotaciją saulės elektrinės įsirengimui planuoja paskelbti jau šį mėnesį.

Iki metų pabaigos planuojama paskelbti dar kelis kvietimus saulės elektrinėms įsirengti, taip pat įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių parkų. Tam planuojama skirti dar apie 50 mln. eurų.

„Rusijos energetinio šantažo visoje Europoje sukeltos elektros kainos labai aiškiai parodė, jog energetiškai nepriklausomi galime būti tik būdami energetiškai savarankiški: t. y., energiją turime gamintis patys, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys. – Tam būtina kuo spartesnė vietinės generacijos plėtra ir gaminančių vartotojų skaičiaus augimas“.

Pasak ministro, esminis katalizatorius, leidžiantis sparčiai auginti gaminančių vartotojų gretas, yra valstybės skiriamos dotacijos. „Vien per 2021-2022 metus daugiau nei 42 tūkst. namų ūkių skirta beveik 110 mln. eurų valstybės dotacijų gyventojų saulės elektrinėms. Artėjanti dar viena 40 mln. Eur parama yra dar vienas žingsnis, priartinantis mus prie tikslo – kad jau 2030 m. kas trečias namų ūkis elektros energiją gamintųsi pats“, – sako D. Kreivys.

Vietoj ankstesnio konkurso, kai gyventojai galėjo teikti paraiškas konkurso tvarka ribotą laiką, dabar organizuojama tęstinė atranka – tai leis gyventojams kreiptis finansavimo nebe 1 mėnesį, o 6 mėnesius, arba tol, kol prašoma suma pasieks numatytą kvietimui biudžetą. Dar viena naujovė – paramą galės gauti ir tie namų ūkiai, kuriuose fizinis asmuo arba juridinis asmuo vykdo ekonominę veiklą.

Saulės elektrines gyventojai, kaip ir anksčiau, turės įsirengti per 9 mėn., tačiau jie jau dabar yra raginami susipažinti su finansavimo sąlygomis ir projektams keliamais reikalavimais, apsispręsti dėl būsimos saulės elektrinės galios namų ūkiui ir kreiptis į elektros skirstomųjų tinklų operatorių, kad gautų elektrinės prijungimo sąlygas. Išduotos prijungimo sąlygos, kurias reikės teikti kartu su paraiška, galios 90 dienų, per kurias gyventojai turėtų apsispręsti galutinai dėl elektrinės įsirengimo. Tuomet pasirašoma sutartis su elektros skirstomųjų tinklų operatoriumi ir prijungimo sąlygų galiojimas dar pratęsiamas 9 mėn. laikotarpiui. Tai padės išvengti butelio kakliuko susidarymo tiek išduodant prijungimo sąlygas, tiek vertinant paraiškas.

Dotacijos dydis nesikeičia – skiriama 323 Eur su PVM už 1 kW įrengtosios saulės elektrinės galios, ir 243 Eurai su PVM už 1 kW, kai didinama jau įrengtos saulės elektrinės galia, nebestatant inverterio.

Gaminančių vartotojų skaičius pastaruosius du metus Lietuvoje auga eksponentiškai. Absoliuti dauguma jų naudojasi valstybės skiriamomis dotacijomis. Palyginimui, 2021 m. pabaigoje gaminančių vartotojų buvo 18,8 tūkst., pernai metų pabaigoje – jau virš 42 tūkst., o per tris pirmuosius šių metų mėnesius jų skaičius jau viršija 50 tūkstančių. Visų jų saulės elektrinės sugeneruoja kiek daugiau nei 550 MW elektros energijos.

Dauguma gaminančių vartotojų – 93,6 proc. – sudaro fiziniai asmenys, likę – 7,7 proc. – juridiniai asmenys. Tai reiškia, kad Lietuvoje elektra savarankiškai apsirūpina gerokai virš 46 tūkst. namų ūkių ir beveik 4000 įvairių įmonių bei organizacijų.

Aktyviausiai į savo energetinį savarankiškumą investuoja didžiųjų savivaldybių gyventojai, apie 45 proc. gaminančių vartotojų gyvena Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų savivaldybėse. Beje, Klaipėdos rajono gyventojai aktyvesni už Klaipėdos miesto gyventojus: palyginimui, Klaipėdos mieste 2022 m. atsirado 539 nauji gaminantys vartotojais, tuo tarpu rajone – 1286 nauji gaminantys vartotojai.

Energetikos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite