Gaminančių vartotojų Lietuvoje – jau 50 tūkstančių; artimiausiu metu – dar viena 40 mln. paramos injekcija

Gyventojai, ketinantys tapti gaminančiais vartotojais, jau gali pradėti ruoštis įsirengti nuosavą saulės elektrinę. Supaprastinta ir patogesnė tampa paraiškų teikimo tvarka, o energetikos ministro įsakymu patvirtintos finansavimo sąlygos norintiems įsirengti iki 10 kW galios saulės elektrinę savo sklype ar ant stogo.

Šiam kvietimui numatyta 40 mln. eurų. Paraiškas administruosianti Aplinkos projektų valdymo agentūra kvietimą norintiems gauti valstybės dotaciją saulės elektrinės įsirengimui planuoja paskelbti jau šį mėnesį.

Iki metų pabaigos planuojama paskelbti dar kelis kvietimus saulės elektrinėms įsirengti, taip pat įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių parkų. Tam planuojama skirti dar apie 50 mln. eurų.

„Rusijos energetinio šantažo visoje Europoje sukeltos elektros kainos labai aiškiai parodė, jog energetiškai nepriklausomi galime būti tik būdami energetiškai savarankiški: t. y., energiją turime gamintis patys, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys. – Tam būtina kuo spartesnė vietinės generacijos plėtra ir gaminančių vartotojų skaičiaus augimas“.

Pasak ministro, esminis katalizatorius, leidžiantis sparčiai auginti gaminančių vartotojų gretas, yra valstybės skiriamos dotacijos. „Vien per 2021-2022 metus daugiau nei 42 tūkst. namų ūkių skirta beveik 110 mln. eurų valstybės dotacijų gyventojų saulės elektrinėms. Artėjanti dar viena 40 mln. Eur parama yra dar vienas žingsnis, priartinantis mus prie tikslo – kad jau 2030 m. kas trečias namų ūkis elektros energiją gamintųsi pats“, – sako D. Kreivys.

Vietoj ankstesnio konkurso, kai gyventojai galėjo teikti paraiškas konkurso tvarka ribotą laiką, dabar organizuojama tęstinė atranka – tai leis gyventojams kreiptis finansavimo nebe 1 mėnesį, o 6 mėnesius, arba tol, kol prašoma suma pasieks numatytą kvietimui biudžetą. Dar viena naujovė – paramą galės gauti ir tie namų ūkiai, kuriuose fizinis asmuo arba juridinis asmuo vykdo ekonominę veiklą.

Saulės elektrines gyventojai, kaip ir anksčiau, turės įsirengti per 9 mėn., tačiau jie jau dabar yra raginami susipažinti su finansavimo sąlygomis ir projektams keliamais reikalavimais, apsispręsti dėl būsimos saulės elektrinės galios namų ūkiui ir kreiptis į elektros skirstomųjų tinklų operatorių, kad gautų elektrinės prijungimo sąlygas. Išduotos prijungimo sąlygos, kurias reikės teikti kartu su paraiška, galios 90 dienų, per kurias gyventojai turėtų apsispręsti galutinai dėl elektrinės įsirengimo. Tuomet pasirašoma sutartis su elektros skirstomųjų tinklų operatoriumi ir prijungimo sąlygų galiojimas dar pratęsiamas 9 mėn. laikotarpiui. Tai padės išvengti butelio kakliuko susidarymo tiek išduodant prijungimo sąlygas, tiek vertinant paraiškas.

Dotacijos dydis nesikeičia – skiriama 323 Eur su PVM už 1 kW įrengtosios saulės elektrinės galios, ir 243 Eurai su PVM už 1 kW, kai didinama jau įrengtos saulės elektrinės galia, nebestatant inverterio.

Gaminančių vartotojų skaičius pastaruosius du metus Lietuvoje auga eksponentiškai. Absoliuti dauguma jų naudojasi valstybės skiriamomis dotacijomis. Palyginimui, 2021 m. pabaigoje gaminančių vartotojų buvo 18,8 tūkst., pernai metų pabaigoje – jau virš 42 tūkst., o per tris pirmuosius šių metų mėnesius jų skaičius jau viršija 50 tūkstančių. Visų jų saulės elektrinės sugeneruoja kiek daugiau nei 550 MW elektros energijos.

Dauguma gaminančių vartotojų – 93,6 proc. – sudaro fiziniai asmenys, likę – 7,7 proc. – juridiniai asmenys. Tai reiškia, kad Lietuvoje elektra savarankiškai apsirūpina gerokai virš 46 tūkst. namų ūkių ir beveik 4000 įvairių įmonių bei organizacijų.

Aktyviausiai į savo energetinį savarankiškumą investuoja didžiųjų savivaldybių gyventojai, apie 45 proc. gaminančių vartotojų gyvena Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų savivaldybėse. Beje, Klaipėdos rajono gyventojai aktyvesni už Klaipėdos miesto gyventojus: palyginimui, Klaipėdos mieste 2022 m. atsirado 539 nauji gaminantys vartotojais, tuo tarpu rajone – 1286 nauji gaminantys vartotojai.

Energetikos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė?

V.Sinkevičius

Lietuvos valstybės istorijoje Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji žymi skirtingus, bet tarpusavyje susijusius valstybingumo etapus. 1918 metų Vasario 16-ąją buvo atkurta moderni Lietuvos valstybė, o 1990 metų Kovo 11-ąją sugrąžinta šalies nepriklausomybė po penkiasdešimties okupacijos metų. Apie tai, kaip jau atkūrus nepriklausomybę buvo kuriama teisinė valstybė, Mykolo Romerio Universiteto (MRU) išleistoje knygoje „Didžiųjų šešėlyje“ (naujausios Lietuvos istorijos fragmentai liudininko akimis) dalinasi MRU garbės profesorius emeritas Vytautas Sinkevičius. Šiame interviu profesorių kalbina Mykolo Romerio universiteto Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos specialistė

Policija sulaikė neblaivų vairuotoją

policija

Vasario 14 d. naktį Šilutės r. žodinio konflikto metu neblaivus (1,08 prom.) vyras, gim. 1979 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,24 prom.) moteriai, gim. 1989 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Praėjusių metų lapkričio 17 d. Šilutėje vyras, gim. 1988 m., socialinėje erdvėje radęs skelbimą apie parduodamą plaukų džiovintuvą, už jį į nurodytą banko sąskaitą pervedė 219 eurų, tačiau minėtos prekės negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 13 d.  apie 10 val. iš namų Gaidelių k., Šilutės sen., išėjo nepilnametis, gim.

„Sidabrinės nendrės“ premija – Audrai Juodeškienei

Juodeškienė

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisija informavo,  kad „Sidabrinės nendrės“ premijos laureate išrinkta Audra Juodeškienė, VšĮ „Kintai Arts“ steigėja ir vadovė, Kintų muzikos festivalio, tarptautinės meno rezidencijos Kintuose įkūrėja ir organizatorė, VšĮ „Paramos vaikams centras“ valdybos pirmininkė.  Audra Juodeškienė – viena svarbiausių Pamario krašto kultūros puoselėtojų, vystanti kultūrinį turizmą, populiarinanti profesionalųjį meną, garsinanti Šilutės kraštą Lietuvoje ir užsienyje, įgyvendinanti Lietuvos ir tarptautinius kultūros projektus. A. Juodeškienė gimė ir augo Kintuose, čia baigė vidurinę mokyklą. Gyvenimo patirtis, vidinis jausmas paskatino

Penktadienį – dar vienas žiemos smūgis

snygis

Meteo.lt įspėja apie artėjantį smarkų snygį ir rekomenduoja: jei įmanoma, venkite nebūtinų kelionių – smarkaus snygio metu sumažėja matomumas, keliai tampa sunkiai pravažiuojami ir pavojingi. Neatlaikiusios susikaupusio sniego svorio kartais lūžta medžių šakos ar išvirsta patys medžiai. Pavojų kelia ne tik gausiai apsnigti medžiai, bet ir stogai – dėl didelio sniego svorio jie gali deformuotis ir net įlūžti. Kokie bus orai? Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį daug kur krituliai, vyravo sniegas, šlapdriba. Kai kur buvo rūkas, lijundra, plikledis, šlapio sniego

Taip pat skaitykite