Gaminančių vartotojų Lietuvoje – jau 50 tūkstančių; artimiausiu metu – dar viena 40 mln. paramos injekcija

Gyventojai, ketinantys tapti gaminančiais vartotojais, jau gali pradėti ruoštis įsirengti nuosavą saulės elektrinę. Supaprastinta ir patogesnė tampa paraiškų teikimo tvarka, o energetikos ministro įsakymu patvirtintos finansavimo sąlygos norintiems įsirengti iki 10 kW galios saulės elektrinę savo sklype ar ant stogo.

Šiam kvietimui numatyta 40 mln. eurų. Paraiškas administruosianti Aplinkos projektų valdymo agentūra kvietimą norintiems gauti valstybės dotaciją saulės elektrinės įsirengimui planuoja paskelbti jau šį mėnesį.

Iki metų pabaigos planuojama paskelbti dar kelis kvietimus saulės elektrinėms įsirengti, taip pat įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių parkų. Tam planuojama skirti dar apie 50 mln. eurų.

„Rusijos energetinio šantažo visoje Europoje sukeltos elektros kainos labai aiškiai parodė, jog energetiškai nepriklausomi galime būti tik būdami energetiškai savarankiški: t. y., energiją turime gamintis patys, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys. – Tam būtina kuo spartesnė vietinės generacijos plėtra ir gaminančių vartotojų skaičiaus augimas“.

Pasak ministro, esminis katalizatorius, leidžiantis sparčiai auginti gaminančių vartotojų gretas, yra valstybės skiriamos dotacijos. „Vien per 2021-2022 metus daugiau nei 42 tūkst. namų ūkių skirta beveik 110 mln. eurų valstybės dotacijų gyventojų saulės elektrinėms. Artėjanti dar viena 40 mln. Eur parama yra dar vienas žingsnis, priartinantis mus prie tikslo – kad jau 2030 m. kas trečias namų ūkis elektros energiją gamintųsi pats“, – sako D. Kreivys.

Vietoj ankstesnio konkurso, kai gyventojai galėjo teikti paraiškas konkurso tvarka ribotą laiką, dabar organizuojama tęstinė atranka – tai leis gyventojams kreiptis finansavimo nebe 1 mėnesį, o 6 mėnesius, arba tol, kol prašoma suma pasieks numatytą kvietimui biudžetą. Dar viena naujovė – paramą galės gauti ir tie namų ūkiai, kuriuose fizinis asmuo arba juridinis asmuo vykdo ekonominę veiklą.

Saulės elektrines gyventojai, kaip ir anksčiau, turės įsirengti per 9 mėn., tačiau jie jau dabar yra raginami susipažinti su finansavimo sąlygomis ir projektams keliamais reikalavimais, apsispręsti dėl būsimos saulės elektrinės galios namų ūkiui ir kreiptis į elektros skirstomųjų tinklų operatorių, kad gautų elektrinės prijungimo sąlygas. Išduotos prijungimo sąlygos, kurias reikės teikti kartu su paraiška, galios 90 dienų, per kurias gyventojai turėtų apsispręsti galutinai dėl elektrinės įsirengimo. Tuomet pasirašoma sutartis su elektros skirstomųjų tinklų operatoriumi ir prijungimo sąlygų galiojimas dar pratęsiamas 9 mėn. laikotarpiui. Tai padės išvengti butelio kakliuko susidarymo tiek išduodant prijungimo sąlygas, tiek vertinant paraiškas.

Dotacijos dydis nesikeičia – skiriama 323 Eur su PVM už 1 kW įrengtosios saulės elektrinės galios, ir 243 Eurai su PVM už 1 kW, kai didinama jau įrengtos saulės elektrinės galia, nebestatant inverterio.

Gaminančių vartotojų skaičius pastaruosius du metus Lietuvoje auga eksponentiškai. Absoliuti dauguma jų naudojasi valstybės skiriamomis dotacijomis. Palyginimui, 2021 m. pabaigoje gaminančių vartotojų buvo 18,8 tūkst., pernai metų pabaigoje – jau virš 42 tūkst., o per tris pirmuosius šių metų mėnesius jų skaičius jau viršija 50 tūkstančių. Visų jų saulės elektrinės sugeneruoja kiek daugiau nei 550 MW elektros energijos.

Dauguma gaminančių vartotojų – 93,6 proc. – sudaro fiziniai asmenys, likę – 7,7 proc. – juridiniai asmenys. Tai reiškia, kad Lietuvoje elektra savarankiškai apsirūpina gerokai virš 46 tūkst. namų ūkių ir beveik 4000 įvairių įmonių bei organizacijų.

Aktyviausiai į savo energetinį savarankiškumą investuoja didžiųjų savivaldybių gyventojai, apie 45 proc. gaminančių vartotojų gyvena Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų savivaldybėse. Beje, Klaipėdos rajono gyventojai aktyvesni už Klaipėdos miesto gyventojus: palyginimui, Klaipėdos mieste 2022 m. atsirado 539 nauji gaminantys vartotojais, tuo tarpu rajone – 1286 nauji gaminantys vartotojai.

Energetikos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rugsėjo 8 d. minimos Oršos mūšio 512-osios metinės

Meteo.lt skelbia, jog meteorologiniai oro temperatūros stebėjimai Vilniuje atliekami nuo 1770 m., o kritulių kiekio – nuo 1887 m. Kalbėti apie dar senesniais laikais buvusias sąlygas gerokai sunkiau. Žinoma, tam tikrų duomenų yra, tačiau jie tik apytiksliai. Kartais tenka remtis dar anksčiau pradėjusių dirbti stebėjimo postų duomenimis iš kitų valstybių, senų medžių rievėmis bei tuometiniais metraščiais, kuriuose orų apibūdinimai būdavo labai subjektyvūs. Visai panašiai kaip šiais laikais, taip ir seniau žmonės lygino orų sąlygas tik su praėjusiais metais (arba tiek,

Prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Papildomi pavojai vairuotojams

elnių ruja

Rugsėjį Lietuvos miškuose prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Šiuo laikotarpiu gyvūnai tampa aktyvesni ir mažiau atsargūs, todėl Aplinkos apsaugos departamentas primena medžiotojams laikytis Medžioklės taisyklių reikalavimų, o vairuotojams – būti atidesniems keliuose, ypač miškingose vietovėse. Per rują tauriųjų elnių ir briedžių patinai aktyviai ieško patelių, konkuruoja su kitais patinais, daugiau juda ir gali nuklysti į jiems neįprastas teritorijas. Dėl pakitusio elgesio gyvūnai tampa mažiau budrūs, todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbu atsakingai elgtis gamtoje. Aplinkosaugininkai primena, kad tauriųjų elnių ir

Ir Daivos Žebelienės gyvenamojoje aplinkoje atlikta krata

Žebelienė

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba rugsėjo 8 d. paskelbė, jog tyrime dėl Seimo narių automobilių nuomos aplinkybių atliktos kratos. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui organizuojant ikiteisminį tyrimą dėl Seimo narių automobilių nuomos politinei partijai aplinkybių ir siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, rugsėjo 8 d. buvo atliktos kratos politinei partijai „Nemuno aušra“ priklausančių Seimo narių Roberto Puchovičiaus, Kęstučio Biliaus, Daivos Žebelienės, Linos Šukytės-Korsakės ir Tado Sadauskio gyvenamosiose vietose. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Šis ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo

Po gausaus lietaus kilo vanduo ir Šyšoje

Meteo LT rugsėjo 7 d., vakar, paskelbė tokių žinių apie vandens lygio kilimą. Dėl iškritusių gausių kritulių vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje sparčiai kilo vandens lygis. Labiausiai: Šešuvyje ties Skirgailais – iki 106 cm, Šyšoje ties Šilute – iki 64 cm, Bartuvoje ties Skuodu – iki 58 cm, Nemune ties Panemune – iki 48 cm, Jūroje ties Taurage – iki 39 cm, Minijoje ties Priekule – iki 34 cm per parą. Stichinis vandens lygis pasiektas Leitėje ties Kūlynais ir paskutiniais

Taip pat skaitykite