Europos maudyklų vandens kokybė: kokia situacija Lietuvoje?

Europos aplinkos agentūra (EAA) paskelbė 2023 metų Europos Sąjungos šalių maudyklų vandens kokybės duomenis. Pagal šį vertinimą didžioji dauguma (85 proc.)  Europos maudyklų atitinka aukščiausius ES kokybės standartus. 96 proc. visų oficialiai nustatytų ES maudyklų vandens kokybė atitiko minimalius kokybės standartus ir tik 1,5 proc. buvo įvertintos kaip prastos kokybės.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiame vertinime buvo įvardinta ne bendra vandens telkinių ekologinė būklė, bet tarša, turinti poveikį žmogaus sveikatai ir galinti sukelti negalavimus ar ligas. Nors daugumos Europos šalių paplūdimių vandens būklė šiuo požiūriu yra puiki, akcentuota, kad bendra paviršinių ir požeminių vandenų tarša yra didelė.

Tai patvirtina ir Aplinkos apsaugos agentūros surinkti duomenys. Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaitoje nurodoma, kad tik 36 proc. Lietuvos paviršinių vandens telkinių atitinka gerą ekologinę būklę. 46 proc. vandens telkinių ekologinė būklė buvo vidutinė, 14 proc. – bloga, o 3 proc. – labai bloga. Agentūra yra parengusi interaktyvius upių, ežerų ir tvenkinių vandens kokybės žemėlapius, kuriuose pateikti duomenys pagal atskirus rodiklius.

Agentūros specialistai parengė du atskirus interaktyvius Lietuvos paviršinių vandenų kokybės žemėlapius: pirmajame skelbiami duomenys apie upių, antrajame – ežerų ir tvenkinių kokybę už 2022 metus.

EEA pateikė 2023 metų vandens kokybės duomenis iš virš 22 000 maudyklų 27 Europos Sąjungos šalyse, taip pat – Albanijoje ir Šveicarijoje. Taip pat paskelbta statistinė informacija, kokia procentinė dalis iš bendro maudyklų skaičiaus kiekvienoje šalyje vandens kokybė yra puikios būklės. Daugiausia puikios vandens kokybės maudyklų yra Kipre (97,6 proc.), Austrijoje (96,9 proc.), Kroatijoje (96,7 proc.), Graikijoje (95,8 proc.). Lietuva (89,3 proc.) patenka į dešimtuką ir lenkia tokias valstybes kaip Ispanija, Suomija, Latvija, Švedija, Nyderlandai ir kitas.

Aplinkos apsaugos agentūros informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite