Europos komisija nekompensuos dėl sausros patirtų nuostolių

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, kad Europos Komisija (EK) patirtų nuostolių dėl sausros žemdirbiams neatlygins. 

Anksčiau G. Surplys Eltai yra sakęs, kad EK buvo pasigirdę kalbų apie tai, kad galbūt ūkininkams būtų galima kompensuoti patirtus nuostolius. Vis dėlto dabar Eltai ministras sakė, kad paskutinės žinios iš EK jau yra kitokios.

„Paskutinės žinios, čia jau ir Vokietijai įsitraukus, iš EK yra tos pačios: kadangi tai draudiminis įvykis, tai EK nekompensuos šitų nuostolių“, – sakė G. Surplys.

Liepos 13 dieną Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad ūkininkams dėl sausros bus taikomi sušvelninti žalinimo paramos reikalavimai, nes taip Briuselyje vykusiame posėdyje dėl tiesioginių išmokų nusprendė ES šalys narės. ŽŪM teigė, kad sprendžiama, kaip lengvatas pritaikyti Lietuvos žemdirbiams.

Kaip buvo sakoma Eltai atsiųstame Žemės ūkio ministerijos atsakyme, paramos reikalavimai bus sušvelninti Lietuvoje, Portugalijoje, Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Danijoje, Latvijoje ir Estijoje.

„EK atstovai teigia, kad šis sprendimas oficialiai turėtų įsigalioti maždaug po dviejų savaičių nuo balsavimo, tai yra maždaug liepos mėnesio pabaigoje“, – nurodė ŽŪM.

Ministerija pridūrė, kad šis sprendimas leis valstybėms narėms deklaruotus pūdymo plotus naudoti pašarui, kurio dabar labai trūksta gyvulininkystės sektoriui, taip pat esant tokiai situacijai šalys galėtų taikyti force majeure (nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės) išimtį.

Anot ministerijos atsakymo, sprendžiama, kaip šias lengvatas pritaikyti Lietuvos žemdirbiams.

ŽŪM nurodė, kad Lietuva kartu su kitomis ES narėmis kreipėsi į EK, prašydama leisti šiemet ūkininkams išmokėti didesnes avansines išmokas, kurios leistų jiems greičiau įveikti gamtos sukeltus sunkumus.

„Ar EK atsižvelgs į šį Lietuvos prašymą, bus aišku vasaros pabaigoje – rudens pradžioje“, – sako ŽŪM.

ŽŪM yra prognozavusi, kad, užsitęsus sausringam laikotarpiui, vasarinių pasėlių derlius gali būti apie trečdalį mažesnis nei 2017 metais, o sausros stipriai paveiktose savivaldybėse – 50 proc. ir daugiau. Vidurio Lietuvoje vasarinių javų derlius prognozuojamas 15-20 proc. mažesnis.

Visoje Europoje dėl sausros šiemet prognozuojami milijardiniai nuostoliai.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite