Europos komisija nekompensuos dėl sausros patirtų nuostolių

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, kad Europos Komisija (EK) patirtų nuostolių dėl sausros žemdirbiams neatlygins. 

Anksčiau G. Surplys Eltai yra sakęs, kad EK buvo pasigirdę kalbų apie tai, kad galbūt ūkininkams būtų galima kompensuoti patirtus nuostolius. Vis dėlto dabar Eltai ministras sakė, kad paskutinės žinios iš EK jau yra kitokios.

„Paskutinės žinios, čia jau ir Vokietijai įsitraukus, iš EK yra tos pačios: kadangi tai draudiminis įvykis, tai EK nekompensuos šitų nuostolių“, – sakė G. Surplys.

Liepos 13 dieną Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad ūkininkams dėl sausros bus taikomi sušvelninti žalinimo paramos reikalavimai, nes taip Briuselyje vykusiame posėdyje dėl tiesioginių išmokų nusprendė ES šalys narės. ŽŪM teigė, kad sprendžiama, kaip lengvatas pritaikyti Lietuvos žemdirbiams.

Kaip buvo sakoma Eltai atsiųstame Žemės ūkio ministerijos atsakyme, paramos reikalavimai bus sušvelninti Lietuvoje, Portugalijoje, Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Danijoje, Latvijoje ir Estijoje.

„EK atstovai teigia, kad šis sprendimas oficialiai turėtų įsigalioti maždaug po dviejų savaičių nuo balsavimo, tai yra maždaug liepos mėnesio pabaigoje“, – nurodė ŽŪM.

Ministerija pridūrė, kad šis sprendimas leis valstybėms narėms deklaruotus pūdymo plotus naudoti pašarui, kurio dabar labai trūksta gyvulininkystės sektoriui, taip pat esant tokiai situacijai šalys galėtų taikyti force majeure (nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės) išimtį.

Anot ministerijos atsakymo, sprendžiama, kaip šias lengvatas pritaikyti Lietuvos žemdirbiams.

ŽŪM nurodė, kad Lietuva kartu su kitomis ES narėmis kreipėsi į EK, prašydama leisti šiemet ūkininkams išmokėti didesnes avansines išmokas, kurios leistų jiems greičiau įveikti gamtos sukeltus sunkumus.

„Ar EK atsižvelgs į šį Lietuvos prašymą, bus aišku vasaros pabaigoje – rudens pradžioje“, – sako ŽŪM.

ŽŪM yra prognozavusi, kad, užsitęsus sausringam laikotarpiui, vasarinių pasėlių derlius gali būti apie trečdalį mažesnis nei 2017 metais, o sausros stipriai paveiktose savivaldybėse – 50 proc. ir daugiau. Vidurio Lietuvoje vasarinių javų derlius prognozuojamas 15-20 proc. mažesnis.

Visoje Europoje dėl sausros šiemet prognozuojami milijardiniai nuostoliai.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Atkurtos Lietuvos valstybės signatarai – verslumo skatintojai ir inovatoriai

signatarai

Vasario 16-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje: prieš 107 metus buvo atkurta Lietuvos valstybė. 20 signatarų pasirašė mūsų valstybės atkūrimo aktą. Tarp šių mūsų šalies kūrėjų buvo verslininkų, investuotojų ir inovatorių, suformavusių augančios ir konkurencingos to laikotarpio Lietuvos ekonomikos pamatus. Bent du iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, šių laikų terminais, galima pavadinti inovatoriais  ir startuolių kūrėjais. Jono Vailokaičio ir Jono Smilgevičaus dėka Lietuvoje sparčiai kūrėsi pažangūs startuoliai, augo investicijos į įvairius novatoriškus projektus, buvo diegiamos inovacijos, ypač pramonėje ir žemės ūkyje.

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Taip pat skaitykite