Epidemiologai: praėjusią savaitę kilo protrūkių kreivė

Per savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių Lietuvoje svariai padaugėjo – jų registruoti 205, kai savaitę prieš tai – 130. Aktyvių protrūkių gausėjimas fiksuotas beveik visos srityse –rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Pasak NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, Giedrės Aleksienės, panašų aktyvių protrūkių skaičių specialistai paskutinį kartą buvo registravę birželio pradžioje.

„Vertinant tendencijas, be abejonės, protrūkių skaičiaus augimas kelia susirūpinimą. Paskutinį kartą daugiau nei du šimtus aktyvių protrūkių fiksavome prieš trylika savaičių. Tuo metu, aktyvių protrūkių augimo tendencijas jau stebime devynias savaites iš eilės. Tai reiškia, kad epidemiologinė situacija ir toliau išlieka itin įtempta“, – teigia G. Aleksienė.

Gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė pastebi, jog, nors praėjusią savaitę visų akys neretai krypo į ugdymo įstaigas, situacija jose valdoma.

„Natūralu, kad duris atvėrus mokykloms, COVID-19 protrūkių jose neišvengsime. Tai ir matome praėjusios savaitės statistikoje. Protrūkių yra, bet jie nėra skaitlingi, fiksuojame po 2-3 susijusius atvejus, jie yra lokalizuojami. Su tokia situacija tikrai galima gyventi ir nenukrypti nuo bendro visų tikslo, jog vaikai liktų klasėse“, – sako D. Razmuvienė.

Specialistai pabrėžia, kad šiuo metu itin svarbu didinti skiepijimo tempą. Būtent greitesnis vakcinavimas gali reikšmingai prisidėti prie viruso plitimo suvaldymo.

Daugiausia aktyvių protrūkių – gamybos sektoriuje ir ugdymo įstaigose

Didžiausias aktyvių protrūkių prieaugis, lyginant pastarąsias dvi savaites, registruotas ugdymo įstaigose. Praėjusios savaitės pabaigoje čia fiksuoti 46 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai prieš savaitę jų buvo 13. Dauguma protrūkių registruota mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose fiksuota protrūkių dalis siekia apie dešimtadalį. Ugdymo įstaigose registruoti protrūkiai nėra gausūs – dažniausiai patvirtinama po keletą susijusių užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejų.

Epidemiologai pastebi, kad aktyvių protrūkių praėjusią savaitę užfiksuota ir gamybos sektoriaus įmonėse. 36-ąją metų savaitę jų užfiksuota 43, kai prieš savaitę – 29. Gamybos sektorius pastarąsias kelias savaites ir toliau išlieka tarp tų, kur registruojama daugiausia COVID-19 ligos protrūkių. NVSC specialistai primena, kad gamybos įmonių darbuotojai nuo rugsėjo 13 dienos privalo periodiškai testuotis dėl COVID-19, jeigu nėra pasiskiepiję ar persirgę šia liga.

Tuo metu, prekybos, paslaugų, žemės ūkio įmonėse ir sporto organizacijose registruotų COVID-19 ligos protrūkių 36-ąją metų savaitę gausėjo nuo kelių iki keliolikos procentų.

Aktyvių COVID-19 protrūkių mažėjimo tendencijos praėjusią savaitę fiksuotos maisto pramonės, statybų sektoriaus įmonėse.

Gydymo bei socialines paslaugas teikiančiose įstaigose praėjusią savaitę taip pat daugėjo aktyvių COVID-19 protrūkių.  Gydymo įstaigose užregistruotas 21 aktyvus protrūkis, kai rugsėjo pradžioje jų buvo 13. Socialines paslaugas teikiančiose įstaigose 36-ąją metų savaitę užregistruoti septyni protrūkiai, savaitę prieš tai jų buvo šeši.

NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Specialistai primena, kad Lietuvoje vykdoma masinė vakcinacija, tad visi asmenys, sulaukę 12 metų, raginami registruotis skiepui internetu www.koronastop.lt arba, jeigu nėra galimybės to padaryti, skambinti Karštosios linijos numeriu 1808. Nuo 12 metų galima skiepytis „Comirnaty“ (gamintojai „Pfizer“ ir „BioNTech“) arba „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“) vakcinomis. Vaikus vakcinai registruoja tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite