Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio.

Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip elektrolitams priskiriamos savybės, kurių jie neturi.

„Elektrolitai nėra maisto pakaitalas ir savaime nepadeda mažinti svorio. Jie neatstoja su maistu gaunamos energijos ir visų reikalingų maistinių medžiagų. Jei žmogus beveik nevalgo, bet geria elektrolitus, manydamas, kad taip pasirūpina organizmu, ilgainiui gali atsirasti silpnumas, svaigimas ir kiti negalavimai. Norint mažinti svorį, svarbu ne atsisakyti maisto, o pasirūpinti subalansuota mityba“, – pabrėžia ji.

Susidomėjimą skatina ir socialiniai tinklai

Elektrolitų milteliai, tirpiosios tabletės ir sportiniai gėrimai vis dažniau perkami ne tik esant didesniam skysčių netekimui, bet ir profilaktiškai. Pasak vaistininkės, žmonės jų dažniausiai ieško po intensyvių treniruočių, gausiai prakaituodami, karštu oru, taip pat po vėmimo ar viduriavimo.

„Dalis gyventojų elektrolitus perka todėl, kad matė juos vartojant kitus žmones ar apie jų naudą išgirdo socialiniuose tinkluose. Tačiau sveikam žmogui, kuris įvairiai maitinasi ir pakankamai geria skysčių, kasdien jų papildomai vartoti nereikia – sveikas organizmas jų kiekį reguliuoja pats“, – sako L. Vanagaitė.

  • Elektrolitai – tai natris, kalis, magnis, kalcis, chloridai ir kitos mineralinės medžiagos. Jos yra svarbios skysčių pusiausvyrai, nervinių impulsų perdavimui, raumenų susitraukimui, širdies veiklai ir kraujospūdžio reguliavimui. Daugumą jų kasdien gauname su maistu ir gėrimais. Sutrikus elektrolitų pusiausvyrai gali pasireikšti nuovargis, silpnumas, raumenų mėšlungis ar spazmai, galvos skausmas, pykinimas, svaigimas ir širdies ritmo sutrikimai. Sunkesniais atvejais galimi sumišimas ar traukuliai.

„Tokie simptomai nėra būdingi tik elektrolitų trūkumui. Pavyzdžiui, silpnumą ar svaigimą gali lemti ir nepakankama mityba, skysčių stoka bei daugybė kitų priežasčių. Todėl vien pagal savijautą nuspręsti, kokio mineralo trūksta, negalima – tai parodo kraujo tyrimai“, – aiškina vaistininkė.

Po trumpos treniruotės dažniausiai pakanka vandens

Papildomai vartoti elektrolitus naudingiausia tuomet, kai organizmas netenka ne tik vandens, bet ir mineralinių druskų. Taip gali nutikti ilgai ir intensyviai sportuojant, kelias valandas gausiai prakaituojant, dirbant karštyje, vemiant ar viduriuojant. Vis dėlto prakaitavimo intensyvumas skiriasi: jam įtakos turi fizinio krūvio trukmė, oro temperatūra, apranga ir individualios organizmo savybės. Todėl vien faktas, kad žmogus sportavo, dar nereiškia, jog jam būtinas elektrolitų gėrimas.

„Dažnai pacientai po 30–60 minučių trukusios treniruotės prašo stipriausių elektrolitų, kad kūnas greičiau atsistatytų, nors sportavo vidutiniu intensyvumu ir gausiai neprakaitavo. Tokiu atveju paprastai pakanka mineralizuoto vandens ir įprastos subalansuotos mitybos“, – pasakoja L. Vanagaitė.

Sportinis gėrimas – ne rehidratacijos tirpalas

Elektrolitų ypač gali prireikti vemiant ar viduriuojant – tokiu atveju tinkamesni geriamieji rehidratacijos tirpalai, kuriuose vandens, mineralinių medžiagų ir gliukozės santykis pritaikytas prarastiems skysčiams atkurti.

Tuo metu sportiniai gėrimai skirti kitoms situacijoms: juose gali būti elektrolitų ir angliavandenių. Tačiau kai kuriuose produktuose taip pat yra nemažai cukraus ir kalorijų. Todėl saldus sportinis gėrimas po lengvos treniruotės nebūtinai yra reikalingas pasirinkimas.

„Pirmiausia reikia įvertinti, kam produktas bus vartojamas. Sportinis gėrimas nėra tas pats, kas geriamasis rehidratacijos tirpalas, skirtas vartoti vemiant ar viduriuojant. Renkantis verta pažiūrėti, kiek produkte yra natrio, kalio, magnio ir cukraus, kokio dydžio nurodyta porcija“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Ji priduria, kad rehidratacijos tirpalo miltelius būtina skiesti tiksliai tokiu vandens kiekiu, koks nurodytas instrukcijoje. Paruošus pernelyg koncentruotą gėrimą, žmogus gaus daugiau mineralinių medžiagų, nei numatyta. Taip pat svarbu neviršyti rekomenduojamos paros dozės ar atsižvelgti į kitus vartojamus papildus.

Daugiau nebūtinai reiškia geriau

Vaistininkė pabrėžia, kad elektrolitų preparatai neturėtų būti vartojami principu „kuo daugiau, tuo geriau“. Organizmui nepalankus gali būti ne tik jų trūkumas, bet ir perteklius. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys inkstų ligomis, širdies nepakankamumu, turintys aukštą kraujospūdį ar vartojantys vaistus, veikiančius kalio, natrio bei skysčių pusiausvyrą.

„Sutrikus inkstų veiklai organizmas gali prasčiau pašalinti kalio perteklių, o per didelis natrio kiekis gali būti nepalankus kraujospūdžiui ir skatinti skysčių kaupimąsi. Tokiems žmonėms elektrolitų preparatą geriausia rinktis pasitarus su gydytoju ar vaistininku“, – pažymi L. Vanagaitė.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką būtina žinoti lietuviams prieš planuojant vasaros keliones po Europą?

į keliones

Į kelionę automobiliu vasarą išsiruošę vairuotojai paprastai domisi lankytinų šalių greičio ribojimais, kelių mokesčiais ar stovėjimo vietų kainomis, tačiau retas susimąsto apie skirtingą vairavimo etiketą… Skirtingų šalių vairuotojai dažnai vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis, kurios naudojamos perspėti apie pavojų, padėkoti, atsiprašyti ar pareikšti pirmumą kelyje. Nors dauguma šių taisyklių gali atrodyti universalios, jų reikšmė skirtingose šalyse – nevienoda. IT duomenų bendrovės „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė, jog 47 proc. vairuotojų mano, kad vietinės vairavimo kultūros nesupratimas gali sukelti pavojingų situacijų kelyje, o dar

Svajojate apie lauko virtuvę? Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti

lauko virtuvė

Lauko virtuvė vis dažniau tampa natūralia namų tąsa – joje ne tik gaminama ir valgoma, bet ir leidžiamas laikas su artimaisiais. Tokiai erdvei sukurti nebūtinos didelės investicijos ar sudėtingi remonto darbai. Tinkamai išnaudojus turimą lauko erdvę ir pasirinkus praktiškus sprendimus, lauko virtuvę galima įsirengti tiek erdviame kieme, tik mažesnėje terasoje. Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti ją planuoti ir į ką atkreipti dėmesį, kad gaminti lauke būtų patogu net ir nedidėlėje erdvėje, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. „Lauko virtuvė nebūtinai turi

Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas

greitis

Vasara daugeliui vairuotojų reiškia daugiau ir ilgesnių kelionių automobiliu – keliaujama po Lietuvą, vykstama ilsėtis, lankomi gamtos objektai, renginiai. Visgi vasaros metas daliai vairuotojų užaugina sparnus, nes daugiau nei trečdalis jų pripažįsta, kad šiltuoju metų sezonu yra linkę viršyti leistiną greitį. Dažnai manoma, kad važiuodami greičiau laimime laiko, tačiau pasirodo – tai tik iliuzija. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 35 proc. vairuojančių šalies gyventojų šiltuoju metų sezonu dažnai viršija greitį. Ketvirtadalis apklaustų vairuotojų (23 proc.) nurodo dažnai

Liepą Šilutės rajone – 32 naujagimiai ir 44 santuokos

Šilutės r. savivaldybė paskelbė, jog per septynis šių metų mėnesius savivaldybėje užregistruota 143 naujagimiai, 359 mirtys, 122 santuokos ir 89 ištuokos. Liepą šiuos skaičius padidino 32 naujagimiai: 22 berniukai ir 10 mergaičių, 8 naujagimių sulaukta Šilutėje, 17 – kaimiškose seniūnijose, 7 – užsienyje. Populiarūs vardai buvo Herkus, Jonas, reti – Nikodemas, Demjanas, Leila. Liepą mirė 46 rajono gyventojai, tai mažiausias mirčių skaičius iš visų šių metų mėnesių. Mirė 24 vyrai, 22 moterys, 19 buvo Šilutės miesto gyventojai, 26 – kaimiškųjų

Taip pat skaitykite