Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio.

Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip elektrolitams priskiriamos savybės, kurių jie neturi.

„Elektrolitai nėra maisto pakaitalas ir savaime nepadeda mažinti svorio. Jie neatstoja su maistu gaunamos energijos ir visų reikalingų maistinių medžiagų. Jei žmogus beveik nevalgo, bet geria elektrolitus, manydamas, kad taip pasirūpina organizmu, ilgainiui gali atsirasti silpnumas, svaigimas ir kiti negalavimai. Norint mažinti svorį, svarbu ne atsisakyti maisto, o pasirūpinti subalansuota mityba“, – pabrėžia ji.

Susidomėjimą skatina ir socialiniai tinklai

Elektrolitų milteliai, tirpiosios tabletės ir sportiniai gėrimai vis dažniau perkami ne tik esant didesniam skysčių netekimui, bet ir profilaktiškai. Pasak vaistininkės, žmonės jų dažniausiai ieško po intensyvių treniruočių, gausiai prakaituodami, karštu oru, taip pat po vėmimo ar viduriavimo.

„Dalis gyventojų elektrolitus perka todėl, kad matė juos vartojant kitus žmones ar apie jų naudą išgirdo socialiniuose tinkluose. Tačiau sveikam žmogui, kuris įvairiai maitinasi ir pakankamai geria skysčių, kasdien jų papildomai vartoti nereikia – sveikas organizmas jų kiekį reguliuoja pats“, – sako L. Vanagaitė.

  • Elektrolitai – tai natris, kalis, magnis, kalcis, chloridai ir kitos mineralinės medžiagos. Jos yra svarbios skysčių pusiausvyrai, nervinių impulsų perdavimui, raumenų susitraukimui, širdies veiklai ir kraujospūdžio reguliavimui. Daugumą jų kasdien gauname su maistu ir gėrimais. Sutrikus elektrolitų pusiausvyrai gali pasireikšti nuovargis, silpnumas, raumenų mėšlungis ar spazmai, galvos skausmas, pykinimas, svaigimas ir širdies ritmo sutrikimai. Sunkesniais atvejais galimi sumišimas ar traukuliai.

„Tokie simptomai nėra būdingi tik elektrolitų trūkumui. Pavyzdžiui, silpnumą ar svaigimą gali lemti ir nepakankama mityba, skysčių stoka bei daugybė kitų priežasčių. Todėl vien pagal savijautą nuspręsti, kokio mineralo trūksta, negalima – tai parodo kraujo tyrimai“, – aiškina vaistininkė.

Po trumpos treniruotės dažniausiai pakanka vandens

Papildomai vartoti elektrolitus naudingiausia tuomet, kai organizmas netenka ne tik vandens, bet ir mineralinių druskų. Taip gali nutikti ilgai ir intensyviai sportuojant, kelias valandas gausiai prakaituojant, dirbant karštyje, vemiant ar viduriuojant. Vis dėlto prakaitavimo intensyvumas skiriasi: jam įtakos turi fizinio krūvio trukmė, oro temperatūra, apranga ir individualios organizmo savybės. Todėl vien faktas, kad žmogus sportavo, dar nereiškia, jog jam būtinas elektrolitų gėrimas.

„Dažnai pacientai po 30–60 minučių trukusios treniruotės prašo stipriausių elektrolitų, kad kūnas greičiau atsistatytų, nors sportavo vidutiniu intensyvumu ir gausiai neprakaitavo. Tokiu atveju paprastai pakanka mineralizuoto vandens ir įprastos subalansuotos mitybos“, – pasakoja L. Vanagaitė.

Sportinis gėrimas – ne rehidratacijos tirpalas

Elektrolitų ypač gali prireikti vemiant ar viduriuojant – tokiu atveju tinkamesni geriamieji rehidratacijos tirpalai, kuriuose vandens, mineralinių medžiagų ir gliukozės santykis pritaikytas prarastiems skysčiams atkurti.

Tuo metu sportiniai gėrimai skirti kitoms situacijoms: juose gali būti elektrolitų ir angliavandenių. Tačiau kai kuriuose produktuose taip pat yra nemažai cukraus ir kalorijų. Todėl saldus sportinis gėrimas po lengvos treniruotės nebūtinai yra reikalingas pasirinkimas.

„Pirmiausia reikia įvertinti, kam produktas bus vartojamas. Sportinis gėrimas nėra tas pats, kas geriamasis rehidratacijos tirpalas, skirtas vartoti vemiant ar viduriuojant. Renkantis verta pažiūrėti, kiek produkte yra natrio, kalio, magnio ir cukraus, kokio dydžio nurodyta porcija“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Ji priduria, kad rehidratacijos tirpalo miltelius būtina skiesti tiksliai tokiu vandens kiekiu, koks nurodytas instrukcijoje. Paruošus pernelyg koncentruotą gėrimą, žmogus gaus daugiau mineralinių medžiagų, nei numatyta. Taip pat svarbu neviršyti rekomenduojamos paros dozės ar atsižvelgti į kitus vartojamus papildus.

Daugiau nebūtinai reiškia geriau

Vaistininkė pabrėžia, kad elektrolitų preparatai neturėtų būti vartojami principu „kuo daugiau, tuo geriau“. Organizmui nepalankus gali būti ne tik jų trūkumas, bet ir perteklius. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys inkstų ligomis, širdies nepakankamumu, turintys aukštą kraujospūdį ar vartojantys vaistus, veikiančius kalio, natrio bei skysčių pusiausvyrą.

„Sutrikus inkstų veiklai organizmas gali prasčiau pašalinti kalio perteklių, o per didelis natrio kiekis gali būti nepalankus kraujospūdžiui ir skatinti skysčių kaupimąsi. Tokiems žmonėms elektrolitų preparatą geriausia rinktis pasitarus su gydytoju ar vaistininku“, – pažymi L. Vanagaitė.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite