Eismo saugos ekspertė įvardijo 4 elementus, padedančius užtikrinti saugumą kelyje

Eismo saugumas keliuose išlieka didele ir opia problema Lietuvoje: fiksuojamas didelis avaringumas, daugėja žuvusių keliuose. Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2023 metų I pusmetį šalies keliuose žuvo net 72 žmonės, o tai 41 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Leistino greičio viršijimas, vairavimas esant neblaiviam, pėsčiųjų neatidumas gatvėse ir keliuose – pagrindinės priežastys, dėl kurių keliuose nutinka nelaimės.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos eismo saugos ekspertė Indrė Žilakauskienė įvardino 4 pagrindinius saugos keliuose elementus, į kuriuos atsižvelgus galėtume sumažinti nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių.

1 elementas. Atsakingas vairuotojų elgesys

Žinoma, kad žmonės daro klaidas, dėl jų įvyksta skaudžios nelaimės keliuose, tačiau yra klaidų, kurių galime išvengti ir dėl to sumažinti skaudžių nelaimių keliuose skaičių. Neviršyti leistino greičio, nesinaudoti mobiliuoju telefonu, nevairuoti išgėrus ar neprisisegus saugos diržo, nevežti keleivių, kurie neprisisegė saugos diržų – tai pagrindinės bazinės taisyklės, kurių privalo laikytis visi vairuotojai. Jų laikantis skaudžių nelaimių keliuose skaičius sumažėtų, nes pasirinktas nesaugus ar viršytas maksimalus leistinas greitis, vairavimas išgėrus yra pagrindinės priežastys, dėl kurių įvyksta kelių eismo nelaimės.

2 principas. Atsakingas pėsčiųjų elgesys

Reikia pripažinti, kad ir pėstieji ne visuomet gatvėse, keliuose elgiasi saugiai, todėl kelia daug grėsmių. Kai kurie linkę nesisaugoti patys, o atsakomybę už savo saugumą kelyje perkelia vairuotojams. Pėstieji eina ar bėga per gatvę degant draudžiamam šviesoforo signalui, išlipę iš autobuso skuba pereiti gatvę ir eina pro autobuso priekį arba galą, nepalaukia, kol autobusas nuvažiuos, tamsiu paros metu nesegi atšvaito ar segi jį netinkamai. Tai tik keli neatsakingo elgesio pavyzdžiai. Pakeitus elgesį, būtų išvengta nemažai nelaimių. Juk jei žmogus eina ne per pėsčiųjų perėją blogai matomoje zonoje ar sugalvoja perbėgti gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, tikėtina, kad transporto priemonės vairuotojas pėsčiojo nepastebės laiku, nespės sustabdyti ir įvyks autoavarija. Atšvaitų tamsiu paros metu turėtų nepamiršti ne tik vaikai, bet suaugusieji, ypač senjorai, nes teisingai atšvaitą segintį žmogų tamsiu paros metu vairuotojas pamatys iš kur kas toliau.

3 principas. Techniškai tvarkingas automobilis

Kiekvienas vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad jo automobilis yra techniškai tvarkingas, juo galima saugiai važinėti. Geriausias būdas tai padaryti – reguliariai atlikti techninę apžiūrą, keisti tepalus, o pastebėjus gedimus iškart atlikti visus būtinus remonto darbus. Identifikuoti gedimą ir atlikti remonto darbus turėtų kvalifikuotas specialistas oficialiame servise.

4 principas. Nuosekli kelių infrastruktūros plėtra

Siekiant didinti saugumą keliuose, Lietuvos automobilių kelių direkcija (atsakinga už valstybinės reikšmės kelius) imasi kompleksinių priemonių, t. y. ypatingą dėmesį skiria infrastruktūros plėtrai, eismo saugos priemonių diegimui, visuomenės švietimo kampanijoms, nuosekliam darbui su bendruomenėmis keičiant vairavimo kultūrą. Šiemet Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja skirti 13,5 mln. eurų inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimui. Tai dvigubai daugiau nei praėjusias metais. Kelių plėtrai ir priežiūrai šiais metais numatoma skirti apie 750 mln. eurų. Per šiuos metus Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja rekonstruoti 10 vieno lygio sankryžų, įrengti 5 km tvorų, kurios saugos eismo dalyvius nuo laukinių gyvūnų, 95 km apsauginių kelio atitvarų, 60 km pėsčiųjų dviračių takų. Taip pat įrengiami greičio mažinimo kalneliai ir salelės, miesto vartai, greičio matuokliai ir kt. Visas inžinerines eismo saugos priemones Lietuvos automobilių kelių direkcija keliuose diegia atsižvelgiant į nelaimių keliuose statistiką.

Kelių eismo saugos ekspertės I. Žilakauskienės teigimu, siekiant, kad saugumo kelyje sistema būtų veiksminga ir aukšto lygio, visi pagrindiniai elementai turi būti stiprinami kartu, nes visi yra vienodai svarbūs.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite