Duris atveria 3 pirmieji „Airtech“ bepiločių orlaivių metodiniai centrai, vienas iš jų – Tauragėje

Nuo Prancūzijos iki Švedijos ir net Japonijos žiniasklaidos susidomėjimo… Tokio išskirtinio tarptautinio dėmesio sulaukė inovacijomis paremtas edukacinis Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros dronų mokymų projektas „Airtech“. Jį įgyvendinant tūkstančiai vaikų ir suaugusiųjų mūsų šalyje įgis bepiločių orlaivių valdymo ir konstravimo įgūdžių. 

Trys centrai

Šį rudenį paskelbus, kad duris atveria 3 pirmieji „Airtech“ bepiločių orlaivių metodiniai centrai, Kėdainiuose ir Vilniuje jau spėjo apsilankyti šiuo projektu susidomėję žurnalistai iš Prancūzijos „La Parisien“, Švedijos televizijos kanalo TV4 naujienų tarnybos, šveicarai „Neue Zürcher Zeitung“, kitų šalių žiniasklaidos atstovai.

Dar daugiau dėmesio sulaukė rugsėjo 16 dieną Tauragėje atidarytas „Airtech“ centras. Jame jau įvyko diskusija su projekto autoriais ir partneriais. Buvo pateikta svarbiausia informacija ir atsakymai į klausimus užsienio žurnalistams apie dronų ugdymo svarbą visuomenei ir vaikams.

Surengtą praktinę dronų valdymo pamoką stebėjo ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų žiniasklaidos atstovai.

„Airtech“ – tai naujas žingsnis integruojant dronų technologijas į švietimą. Kaip ir kiekvienas didelis projektas, jis irgi prasidėjo nuo vizijos. Steigti dronų mokymų centrus regionuose sugalvojome ne tik dėl to, kad vaikams labai patinka valdyti bepiločius orlaivius. Siekiame jaunimą nuo mažens sudominti aviacija bei inžinerinėmis specialybėmis“, – kalba Valdas Jankauskas, „Airtech“ projekto iniciatorės ir vykdytojos Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros  (LINEŠA) direktorius.

„Bepiločių orlaivių mokymai vaikams ir suaugusiems skirti technologiniam raštingumui, kūrybiškumui, pilietiškumui ir inžineriniams įgūdžiams ugdyti. Ačiū partneriams – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Krašto apsaugos ministerijai, Tauragės, Jonavos, Kėdainių rajonų savivaldybėms, kad patikėjo šia jaunosios kartos ugdymo vizija ir padėjo ją įgyvendinti“, – sako V. Jankauskas.

Į mokymus jau užsirašė šimtai vaikų

Rugsėjo 1-ąją duris atvėrė pirmieji „Airtech“ metodiniai centrai Tauragėje ir Kėdainiuose. Spalio 1 d. toks centras pradės veikti Jonavoje.

Per pirmąsias 15 rugsėjo dienų į „Airtech“ mokymus užsirašė ir jau lanko užsiėmimus daugiau nei 320 šių regionų moksleivių.

Planuojama, kad jau šiais mokslo metais dronų valdymo bei konstravimo įgūdžių įgis 800 vaikų ir jaunuolių. O iki 2028 m. Lietuvoje veiks 9 tokie centrai ir bus apmokyta 7000 vaikų ir 1700 suaugusiųjų.

Technologijos – stipresnei valstybei

LR Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas diskusijoje pabrėžė technologinio ugdymo svarbą šalies saugumui.

„Visuotinė gynyba kyla iš kasdienybės. Taip pat ir iš jaunų žmonių gebėjimo matyti grėsmes ir reaguoti į jas kaip į natūralią gyvenimo dalį. Tokio visuomenės atsparumo nepalaužia permainos ar netikėtos situacijos. Technologijos šiame kontekste yra neatsiejama valstybės stiprybės dalis: jos tampa įrankiu, padedančiu ugdyti strateginį mąstymą, kūrybingą veikimą ir gebėjimą matyti gynybą kaip visapusišką procesą. Jaunam žmogui atsiveria erdvė, kurioje įgūdžiai virsta atsakomybe, o atsakomybė – brandžia motyvacija prisidėti prie šalies saugumo“, – kalbėjo T. Godliauskas.

Pagal LINEŠA pranešimą spaudai

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite