Diskusijos dėl Šilokarčemos kvartalo tvarkymo

Takai išraizgys Šyšos upės vingyje esantį parkelį.

Lapkričio 26 d. po darbo į Šilutės seniūniją susirinkę keliolika gyventojų bendravo su Šilutės r. savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėju Viktoru Bičkausku, kuris pristatė Šilokarčemos kvartalo tvarkymui skirtus 8 projektus. Apie tai jau kalbama šešeri metai, tačiau tokia tvarka: reikia informuoti visuomenę.

Tik informuoti ne taip paprasta, kai lyg siena iškyla išankstinis nusistatymas, prieštaravimai, neigimas, nusivylimas, nepasitikėjimas… Šios srovės stiprumas primena kovas už medžius Šilutės centrinėje gatvėje. Srovė – stiproka ir kurčia, tad jos užteko ir kalbantis, kas ir kaip keisis Šilokarčemos kvartale, kas rasis prieigose. Projektas aprėps Šyšos pakrantes ir atokesnes gatves nuo Šilutės ligoninės iki beveik Šilutės mažųjų laivų uosto. Kiek visi didelio masto darbai kainuos, neatsakyta.

Padiskutuoti apie 8 projektus susirinko Roza Šikšnienė, Egidijus Vidrinskas, Rimantas Jaruškevičius, Adas Nausėda, Arvydas Jakas ir dar keli aktyvūs žmonės. Dalyvavo ir verslininkas Audrius Endzinas, tiesa, išsiskyręs iš kitų santūrumu ir dalykiškumu.

Svarbiausi akcentai

Daugiausia dėmesio teko Šyšos kilpos (kažkada vadintam Janonio) parkui, kurio krantą į vakarų pusę su anapus Šyšos upės esančia Žuvų aikšte turėtų sujungti tiltukas (apie jį ne kartą rašyta „Pamaryje“). Anot ilgametės muziejininkės Rozos Šikšnienės, kultūros paveldo teritorijoje naujų statinių neturėtų rastis. Miestelėnai diskutavo, kad tas tiltukas niekam nereikalingas, nes iš Žuvų gatvės žmonės Šyšos pakrante gali lengvai pasiekti Lietuvininkų gatvės pradžią prie H. Šojaus dvaro.

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas buvo nusiteikęs pirmiausia pristatyti projektus, tam trukdė triukšminga diskusija.

Kas suplanuota Šyšos kilpoje? Tas parkelis, kurį puslankiu juosia Šyša, dabar yra žaliuojanti teritorija su dideliais medžiais. Žodžiu, menkai žmogaus rankos paliestas gamtos kampelis. Tik parkelio pakraštyje yra gyvenamųjų namų, pro jį nuo geltonojo tilto driekiasi Rusnės gatvė. V. Bičkauskas sakė, kad parkelyje numatyti takai susiaurinti, jų suplanuota mažiau. Parkelio gale į senojo turgaus aikštę bus trinkelėmis grįsta aikštė scenai pastatyti, kai vyks koncertai ar šventės. Ir vėl teks nukirsti šiek tiek medžių, kad rastųsi vietos tai aikštelei, kad medžiai neuždengtų scenos… Ir čia galutinį žodį dėl medžių tars ekspertai. Už scenos žadama pastatyti švytuoklinę karuselę, supynes  vaikams.

Savivaldybės tarybos narys A. Jakas piktinosi (jis dabar daug kuo piktinasi – red. pastaba): nei to tiltelio ten reikia, nei takų, nei aikštelės…

R. Šikšnienė klausė, ar skirta lėšų projektams viešinti? Atsakyta: „Ne“. Viskas esą viešinama Savivaldybės interneto svetainėje. Pasigirdo, kad ne visi žmonės naudojasi kompiuteriais… Vyras iš salės pranešė, kad yra surinkta 150 gyventojų parašų… „Visuomenė nežino…“ – teigė ne vienas, nors svarstymu susidomėję keliolika žmonių piršo mintį, kad nelabai kam tai ir rūpi.

Pristatant ir kitus projektus vis minėta, kur ir kiek medžių neliks. Pavargę piktintis aktyvistai žėrė argumentus, kad tvarkant takus H. Šojaus parke pakenkta medžiams, kai kurie jau džiūstantys… V. Bičkauskas atsakė, kad medžių likimas priklausys nuo jų ekspertizės rezultatų, nors kai kurių teks atsisakyti, nes trukdys.

Pylimu palei Šyšą senojo turgaus aikšte eis pėsčiųjų takas, ant terasos upės pakrantėje pakopų bus galima ir sėdėti, ir vaikščioti. Turgaus aikštėje nebeliks žalumos palei Klaipėdos gatvę – tik prie pastatų vietos automobiliams, visur kitur – įvairių spalvų akmens trinkelėmis iškloti plotai. Tik dviejų buvusių senų pastatų vietas ženklins senais akmenimis iškloti du stačiakampiai. Akmenimis išgrįstų plotų, kaip yra šalia H. Šojaus dvaro, nenorima: sunku vaikščioti…

Ruošiasi nuo 2012 metų

Nors „Pamarys“ ir rašė, verta dar kartą priminti, kad 2012 m. pabaigoje Savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė dėl istorinio Šilokarčemos kvartalo atkūrimo ir sutvarkymo. Jai vadovavo Savivaldybės tarybos narys A. Jakas, komisijoje dirbo ir E. Vidrinskas. Idėjų konkursas buvo paskelbtas 2013 m. rudenį. Gauti 9 projektiniai pasiūlymai, jų maketai buvo eksponuoti Šilutės kultūros ir pramogų centre. Vertino 9 narių komisija, kurioje buvo ir R. Šikšnienė, ir A. Jakas. Pirmoji vieta pripažinta 6 autorių projektui „Ant bangos“, nugalėtojams atiteko 10 tūkst. Lt premija, antros ir trečios vietų laimėtojai gavo 5 ir 3 tūkst. Lt. 2014 m. gruodį  Savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė projektavimo užduočiai parengti. Ir vėliau daug posėdžiauta, tartasi, diskutuota…

Gal tai ir bus trumpas atsakymas tiems miestelėnams, kurie labai pasigedo viešumo, kurie jau užmiršo, kur ir ką dirbo, ką svarstė, kam pritarė…

Stasė SKUTULIENĖ

Tiek žmonių atvyko į projektų pristatymą visuomenei. Autorės nuotr.

 

 

 

 

 

 

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite