Darbas bedarbių nedomina, tik 200 eurų darbo paieškos išmoka…
Jau mėnuo, kai Lietuvoje atšauktas karantinas, tačiau Užimtumo tarnybos specialistai ir toliau fiksuoja nedarbo lygio didėjimą. Pavyzdžiui, liepos 1 d. šalyje registruotas nedarbas siekė 12,1 proc., o Šilutės rajone – 13 proc.

Apie pandemijos įtaką darbo rinkai Šilutės rajone pasakojo Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja Inga Girdenienė.
Ir dabar kasdien Užimtumo tarnybos Šilutės skyriuje užsiregistruoja apie 25 nedirbančius asmenis. Ne vien dėl pandemijos darbo netekusieji ar iš užsienio sugrįžę kraštiečiai, o jau seniai darbo neturėję asmenys. Mat šiuo metu šie asmenys gali gauti 200 eurų darbo paieškos išmoką. Kalbama, kad ši dalis bedarbių mieliau renkasi išmoką vietoj darbo už minimalų atlygį…
Ar tiesa?
„Tokia situacija susiklostė dėl pandemijos ir Vyriausybės pakeisto požiūrio į išmokas. Kadangi skiria visoms asmenų grupėms: ir bedarbiams, ir darbo ieškantiems asmenims. Tai nedarbo lygis tikrai yra išaugęs. Palyginus su praėjusiais metais, padidėjo apie 4-5 procentus. 2019-aisiais nedarbo lygis buvo 8,5 proc., o šiuo metu – 13 proc. Tai žymus augimas, tačiau nedarbo lygį parodo tik iš dalies. Dauguma žmonių registruojasi tik dėl darbo paieškos išmokos, o ne dėl darbo. Tie žmonės 10 ar 15 metų yra nedirbę ir darbo aktyviai neieško“, – „Pamariui“ sakė Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja Inga Girdenienė.
Paaiškinsime, kad kiekvienam Užimtumo tarnyboje registruotam bedarbiui nuo šiol priklauso laikina darbo paieškos išmoka. Ji siekia 42 arba 200 eurų. Mažesnė – tiems, kurie gauna įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką, didesnė – negaunantiems nedarbo išmokos.
Bedarbių antplūdis Užimtumo tarnyboje, anot vedėjos, yra laikinas. Spėjama, kad šis reiškinys tęsis tik iki gruodžio 31 dienos. Pasirodo, darbo paieškos išmoka bus mokama ne ilgiau kaip pusmetį.
„Šiuo metu registruojasi ir tie, kurie turi neįgalumą, kurie negalėjo dėl sveikatos būklės ieškotis darbo ir registruotis. Darbo paieškos išmoka juos paskatino registruotis, kad gautų papildomų pajamų ir prisidurtų prie neįgalumo pensijos. Šios išmokos jiems bus mokamos dvi: ir neįgalumo, ir darbo paieškos. Šios išmokos mokamos visiems bedarbiams“, – paaiškino I. Girdenienė.
200 eurų darbo paieškos išmoka priklauso net ir tiems, kurie neatitinka kriterijų nedarbo socialinio draudimo išmokai gauti, ir tiems, kurie anksčiau gavo nedarbo išmoką, bet baigėsi jos mokėjimo laikotarpis. „Gaus visi bedarbiai, nepriklausomai nuo kitų gaunamų pajamų. Negaus išmokos tik dirbantys asmenys. Jeigu žmogus įsidarbintų, jam būtų nutraukta darbo paieškos išmoka nuo įsidarbinimo dienos. Taip pat ir išsiimantiems verslo liudijimą. Asmuo gerai pasvarstys, kas jam labiau apsimoka: dirbti su verslo liudijimu ar gauti išmoką“, – kalbėjo tarnybos vedėja.
Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1 d. šalyje buvo įregistruota 208,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 69,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 4,4 tūkst. daugiau nei šių metų birželio 1 d.
Reikia didesnio atlygio
Panašu, kad pandemijos įtaka darbo rinkai Šilutės rajone didžiulė. Bedarbių skaičius kasdien didėja, o dirbti mažai kas benori. Ypač už minimalų atlyginimą. Tai patvirtina ir I. Girdenienė: „Yra dirbančių. Negalima sakyti, kad nėra. Žmonės ieško darbo, tačiau ieško darbo už didesnį atlyginimą. Paskaičiuoja, kad, įsidarbinus už minimalią algą, netenkama 200 eurų išmokos. Tai jau už 200 eurų ir dirbti nelabai beapsimoka. Ieško geresnių siūlymų, kad būtų finansiškai naudinga“, – kalbėjo vedėja. Jos nuomone, žmonės dirbti norėtų, deja, ne už minimumą.

Kiekvienam Užimtumo tarnyboje registruotam bedarbiui nuo šiol priklauso laikina darbo paieškos išmoka. Ji siekia 42 arba 200 eurų.
Ši tendencija nėra jokia naujiena, tačiau, anot I. Girdenienės, Užimtumo tarnybos mokamos išmokos – tik viena iš priemonių, gelbstinti ieškantiems darbo. Pagrindinė – siūlyti žmonėms darbą. „Ieškome norinčių dirbti asmenų, kurie sutinka dirbti ir už mažesnį atlyginimą. Darbdaviai kiek gali, tiek ir siūlo, o žmogus – renkasi“, – sakė pašnekovė.
Šilutės rajone užregistruota 3000 bedarbių, iš kurių 2200 jau yra pateikę prašymus gauti darbo paieškos išmoką.
Imsis griežtų priemonių
Anot I. Girdenienės, apie pandemijos pasekmes darbo rinkai kalbėti dar anksti. Mat tikroji situacija paaiškės tik kitais metais, tačiau veiksmų, kurie padės sumažinti nedarbą rajone, bus imtasi jau nuo šių metų rugsėjo.
„Vėl bus vykdomas pilotinis modelis, kuriame dalyvaus asmenys, kurie nedirba daugiau kaip 12 mėnesių ir ilgiau. Šis modelis pasiteisino, tai bus vykdomas antrasis etapas, kurio metu iki 2021-ųjų turėsime į darbo rinką integruoti 150 ilgalaikių bedarbių. Norinčių dalyvauti yra. Turime ir tris neformalias asociacijas, kurios teiks ir motyvavimo paslaugas bedarbiams prieš integruojant juos į darbo rinką. Bus ir pavėžėjimo paslauga…“– apie projektą kalbėjo I. Girdenienė.
Įdomu tai, iki rugpjūčio 31 d., kol šalyje paskelbta ekstremali situacija, žmogus gali sutikti arba atsisakyti jam siūlomo darbo.
„Nuo kovo 16 d. iki dabar griežtų sankcijų taikyti negalime. Nuo rugsėjo 1-osios viskas vėl stos į savo vėžes. Jeigu nebeliks ekstremalios situacijos, bus taikomos griežtos priemonės. Žmogui šis laikotarpis palankesnis tiek rinktis darbą, tiek jo atsisakyti. Darbą visiems siūlome, tačiau žmogus iki rugpjūčio 31 d. gali rinktis: dirbti, nedirbti, bijoti viruso, saugotis… Rugsėjo mėnesį situacija turėtų pasikeisti, nes žmogui teiksime pasiūlymą, o jam atsisakius – jis pusę metų nebegalės registruotis tarnyboje ir negaus išmokos“, – sakė vedėja.
Darbo pasiūlymų bėra mažiau
Šiuo metu Šilutės rajone yra įregistruoti 128 darbo pasiūlymai. Daugiausiai pasiūlymų –paslaugų sektoriuje. Reikalingi virėjai, padavėjai, barmenai. Yra darbuotojų poreikis ir gamybos įmonėse. Apie 15 proc. siūloma sezoninių darbų.
„Darbo pasiūlymų mažiau, nes verslas yra atsargus. Verslininkai bijo antros COVID-19 bangos, todėl neskuba priimti daugiau darbuotojų, kad nereikėtų jų vėl atleisti. Žmonės per karantiną neteko dalies pajamų, yra taupūs, nes nežino, kas bus rugsėjį, spalį. Gal teks dar labiau susiveržti diržus…“ – kalbėjo I. Girdenienė. Anot jos, šiuo metu nėra masiškai atleidinėjami žmonės. Labiausiai baiminamasi darbuotojų atleidimo iš stambių bendrovių.
„Gamyba, eksportas atsigauna, tad masinio atleidimo nėra. Tai džiugina. Užsienio rinkos dar gyvuoja, tad tikimės, kad nebus antrosios pandemijos bangos ir verslas iki metų galo turėtų atsigauti“, – sakė Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja.
Šie metai, anot vedėjos, išskirtiniai dėl pandemijos ir išskirtinių sąlygų tiek bedarbiams, tiek verslui. Aiškinama, kad tai verslo augimo laikotarpis. „Verslininkai gali gauti nemažą paramą iš valstybės. Kreipiasi įmonės dėl paskolų. Šiemet skiriama milijardinė suma verslo plėtrai. Mes priėmėme paraiškas norinčių keisti ekonominės veiklos rūšį. Pavyzdžiui, statybininkas, kuris dirbo pagal individualios veiklos pažymą, panoręs užsiimti menine kūryba, galėjo gauti 6980 Eur paramą. Kurie buvo registravęsi kaip nukentėję nuo COVID-19, taip pat galėjo gauti paramą. Tai savarankiškai dirbantys asmenys“, – kalbėjo I. Girdenienė.
Iš viso Šilutės rajone 1403 pateikė prašymus kompensuoti patirtas išlaidas. Kas mėnesį kiekvienas iš jų gauna 257 eurus ir taip bus iki rugpjūčio 31 d.
Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.