Dalia Grybauskaitė – antrąkart Lietuvos Respublikos Prezidentė

Tokie preliminarūs LR prezidento rinkimų antrojo turo rezultatai, kurie Lietuvos istoriją paženklina dviem reikšmingais faktais: Dalia Grybauskaitė yra pirmoji moteris, tapusi Lietuvos Respublikos Prezidente, ir pirmoji LR Prezidentė, perrinkta antrai kadencijai.

Prezidentę Dalią Grybauskaitę su pergale pasveikino jos varžovas rinkimuose socialdemokratas Zigmantas Balčytis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Abu išsaugojo turėtas pozicijas
Saulėtą ir karštą sekmadienį prie rinkimų urnų atėję mažiau negu pusė Lietuvos rinkėjų nusprendė: Dalia Grybauskaitė dar 5 metus turi būti LR Prezidente, jos konkurentas Prezidento rinkimuose socialdemokratas Zigmantas Balčytis – taip pat penkerius metus, irgi antrą kadenciją, bus Europos Parlamento nariu. Abiem šalies prezidento posto siekusiems varžovams rinkėjai paliko tai, ką jie turėjo iki šiol.
Sąraše buvo 2 559 330 rinkėjų, balsavo 1 210 741 rinkėjas, tai yra tik 47,31 proc. balsavimo teisę turinčių asmenų, galiojančiais pripažinta 1 186 615 biuletenių. Prieš dvi savaites vykusiame pirmajame šių rinkimų ture dalyvavo 52,23 proc. rinkėjų. LR Prezidento rinkimų antrajame ture varžosi du daugiausiai balsų gavę pirmojo turo dalyviai ir laimi tas, kuris surenka daugiau balsų. Šįkart varžėsi LR Prezidentė D. Grybauskaitė ir iš Šilutės krašto kilęs europarlamentaras Z. Balčytis. Pirmajame ture už D. Grybauskaitę balsavo per 612 tūkst. rinkėjų, antrajame – per 700 tūkst. rinkėjų, tai sudaro 27,38 proc. visų rinkėjų. To užteko pergalei. Už Z. Balčytį pirmajame ture balsavo per 181 tūkst. rinkėjų, antrajame – beveik 486 tūkst. rinkėjų, tai sudaro 18,99 proc. visų rinkėjų.
D. Grybauskaitei daugiau balsų teko 52 savivaldybėse, Z. Balčytis pirmavo aštuoniose: Pagėgių, Šalčininkų, Šilalės, Švenčionių, Trakų, Vilniaus rajono, Visagino ir Zarasų.
Šilutės rajone į 38 balsavimo apylinkes atėjo tik 41,75 proc. rinkėjų, iš jų 55,37 proc. pirmenybę suteikė D. Grybauskaitei. Pagėgių krašto vienuolikoje rinkimų apylinkių balsavo 44,41 proc. rinkėjų, iš jų 51,48 proc. balsų atiteko Z. Balčyčiui. Pagėgių krašte iš 8395 rinkėjų balsuoti atėjo tik 3728 arba 44,41 proc., nors Lietuvoje rinkėjų aktyvumas siekė 47,31 proc. Šilutės rajone iš 39 022 rinkėjų balsavo 16291 – 41,75 proc. Toks menkas aktyvumas yra signalas politikams ir partijoms, kad rinkėjų nebeveikia išmoningi viliotiniai ir tradiciniai pažadai, kurie pamirštami jau rinkimų naktį…
Rinkėjai nustebino
Įdomų vaizdą galima matyti pažvelgus ir į sekmadienį vykusių Europos Parlamento (EP) rinkimų išankstinius rezultatus. Pirmoji žinia: rinkėjai pirmenybę suteikė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašui, valdančiuosius ir aukštais reitingais besipuikuojančius socialdemokratus palikę antroje vietoje. Gal tai ženklas prieš kitų metų pradžioje vyksiančius savivaldos rinkimus?
Trečias pagal gautus balsus yra LR Liberalų sąjūdis, ketvirta – partija „Tvarka ir teisingumas“. Šių partijų sąrašų po du daugiausiai pirmumo balsų surinkę politikai gaus EP nario mandatus. Darbo partija – tik penkta, po jos rikiuojasi Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Iš šių trijų sąrašų į EP pateko po 1 atstovą: tebeteisiamas neoficialus „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas, su EP mandatu vėl gausiantis teisinę neliečiamybę, Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Pastarasis jau paskelbė, kad savo vietą siūlys užimti antrajam sąraše Ignalinos merui Broniui Ropei.
Po du mandatus iškovojusių partijų ketvertuke yra staigmenų: Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąraše europarlamentarą Algirdą Saudargą iš pirmosios vietos į antrąją išstūmė trečiu buvęs įrašytas Vytauto Landsbergio anūkas Gabrielius, beje, nedalyvavęs net Lietuvos politikoje. A. Saudargas ir G. Landsbergis pelnė EP narių mandatus.
Socialdemokratų sąraše į pirmąją vietą išreitinguota antra buvusi sąraše europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, o Z. Balčytis liko antras – jiedu turėtų dirbti Europos Parlamente antrą penkerių metų kadenciją. LR liberalų sąjūdžio sąraše iš antros į pirmą vietą išreitinguotas lošėjas, politikoje nedalyvavęs milijonierius Antanas Guoga, į antrąją vietą iš trečios pakilo Seimo narys Petras Auštrevičius, kurie ir patenka į EP, o šio sąrašo vedlys, Seimo narys Gintaras Steponavičius rinkėjų valia mandato negauna.
Staigmena yra ir partijai „Tvarka ir teisingumas“, kurios vedlys Rolandas Paksas sąraše buvo ir liko pirmas, o į antrąją vietą iš trečios išreitinguotas aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Pastarojo sėkmė reiškia, kad Vyriausybei gali tekti ieškoti kito aplinkos ministro.
Lietuvos žaliųjų partija, Tautininkų sąjunga, Liberalų ir centro sąjunga mandatų negavo, tačiau liberalcentristų sąraše paskutinę 22 vietą turėjęs Vilniaus meras Artūras Zuokas išreitinguotas į pirmą vietą…
Pagėgių krašto 45,22 proc. į rinkimus atėjusių rinkėjų pirmenybę suteikė partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašui, Šilutės rajone 26,57 proc. balsavusiųjų arba 3991 rinkėjo balsą gavo Socialdemokratų partijos sąrašas. Šilutės rajone antra pagal pasitikėjimą yra partija „Tvarka ir teisingumas“, po jų – TS-LKD, ketvirta – LR liberalų sąjūdis.
Mūsiškiai nesublizgėjo
Šilutės – Pagėgių krašte į Seimą tiesiogiai išrinktas Artūras Skardžius Socialdemokratų partijos kandidatų į Europarlamentą sąraše buvo aštuonioliktas, Šilutės rajone gavo 655 pirmumo balsus ir pakilo į tryliktą vietą. Z. Balčytis Šilutės rajone gavo 1701 pirmumo balsą, V. Blinkevičiūtė – 1687. Šilutiškiai gausiau reitingavo net J. Oleką, G. Kirkilą negu saviškį Seimo narį A. Skardžių.
Šilutės – Šilalės rinkimų apygardoje į Seimą išrinktas partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Remigijus Žemaitaitis gimtajame Šilutės rajone aplenkė visus ir gavo 1086 pirmumo balsus ir išsaugojo kandidatų į Europarlamentą sąraše turėtą šeštą vietą. Net 987 rinkėjai reitingavo LR liberalų sąjūdžio sąrašo naujoką A. Guogą, o į antrą vietą pirmumo balsais iškėlė Seimo narį iš Klaipėdos Eugenijų Gentvilą, vieną kadenciją buvusį EP nariu.
Drausmingai net 902 rinkėjai reitingavę Gabrielių Landsbergį, šiame TS-LKD sąraše antrąją vietą Šilutės krašto rinkėjai atidavė europarlamentarei Laimai Andrikienei. Tik 481 pirmumo balsą Šilutės rajone gavo V. Uspaskichas, 404 – Ramūnas Karbauskis, 30 – V. Tomaševskis.
Įvykę dveji rinkimai perša mintį, kad Darbo partijos populiarumo žvaigždė sparčiai gęsta, negali džiūgauti ir socialdemokratai, nes juos lenkia Tėvynės sąjunga. Mažai nuo socialdemokratų beatsilieka Liberalų sąjūdis – šios dvi partijos rėmė LR Prezidento rinkimus laimėjusią D. Grybauskaitę, ketvirta įsitvirtina partija „Tvarka ir teisingumas“.

„Pamario“ inf.

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite