COVID-19: paskiepyta 60,4 proc. Šilutės rajono gyventojų

Tuos 60,4 proc. Šilutės rajono gyventojų sudaro 22 408 asmenys. Kol kas tik tiek turime rajone asmenų, kurie pilnai pasiskiepijo nuo COVID-19, per nepilnus du mėnesius trečiąja vakcinos doze paskiepyta 1,5 tūkst. gyventojų.

Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė vakar, lapkričio 10-ąją, situaciją rajone pavadino prasta, negerėjančia, nes COVID-19 susirgimo naujų atvejų yra daug.

Lapkričio 10 d. duomenys tokie:  per praėjusią parą nustatyti 76 nauji susirgimo atvejai, serga 340 rajono gyventojų. G. Tamašauskienė priminė, kad nuo COVID-19 infekcijos jau mirė 99 rajono gyventojai. Nuo pirmojo karantino pradžios Šilutės rajone buvo nustatyti 5353 užsikrėtimo COVID-19 atvejai.

„Vilties teikia tai, kad trečiąja vakcinos doze jau pasiskiepyta pusantro tūkstančio rajono gyventojų, jie skambino, registravosi, atvyko. Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro specialistų komanda vyksta į gyventojų namus ir ten skiepija. Vieni kreipiasi dėl pirmojo skiepo, kiti jau pageidauja trečiojo. Kiek žinau, nemalonių atvejų nepasitaiko, nes gyventojai patys pageidauja šios paslaugos namuose. Liūdna tai, kad vis pasitaiko, kai vaikai atkalbinėja garbaus amžiaus tėvus, kurie gal ir norėtų skiepytis, bet vaikų patarimas, pamokymas to nedaryti jiems svarbus“, – sakė G. Tamašauskienė.

Skiepai nuo COVID19. EPA-ELTA nuotr.

Jau baigėsi mokinių atostogos, jie sugrįžo į mokyklas atlikę testus namuose. Kol kas blogų žinių iš mokyklų negirdėti. G. Tamašauskienė sakė, jog jau gali išaiškėti ir ilgojo Vėlinių savaitgalio rezultatai. Kapus lankę giminės būriavosi ir kapinėse, galbūt lankė ir gimines, draugus… Praėjo tik savaitė po Vėlinių, galbūt pasimatys ir užkrato plitimo rezultatai.

„Laukiame naujovių, kurių žada Sveikatos apsaugos ministerija. Gali būti, kad ir dvi skiepo dozes gavęs asmuo po kontakto su susirgusiu COVID-19 turės izoliuotis.  Suserga ir paskiepyti žmonės, tačiau ligos forma būna gerokai lengvesnė, užtenka pasigydyti namuose, nereikia pagalbos ligoninėje, nereikia reanimacijos. Visi žinome, kad vietų ligoninėse labai reikia ir kitomis ligomis sergantiems, ir operacijų laukiantiems“, – kalbėjo G. Tamašauskienė, paraginusi rajono gyventojus sparčiau skiepytis nuo COVID-19, taip saugant save ir aplinkinius.

Pastarojo meto orai gana permainingi. Buvo atšilę, po to lijo, buvo vėjuota, staiga atšalo, tad ėmė plisti rudens virusinės infekcijos. Jų požymiai labai panašūs į COVID-19. G. Tamašauskienės nuomone, jeigu skauda gerklę, pakyla temperatūra ir randasi panašių simptomų, žmogus turi vengti kontaktų su kitais asmenimis, skambinti savo šeimos gydytojui, konsultuotis, testuotis. Dėl viso pikto, nes tai gali būti ar įprasta virusinė infekcija, ar COVID-19.

„Tokiu atveju negalima eiti į darbą, nes, jeigu tai COVID-19 atvejis, užkrėstų darbe kolegas. Dera vengti bendravimo su kaimynais, giminėmis ir visais kitais asmenimis. Neverta vaikščioti į paslaugas teikiančias vietas, į parduotuves ir kitur“, – patarė G. Tamašauskienė.

Stasė Skutulienė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite