Cibulinio šventė Grygališkėje

Grygališkės kaimas (Žemaičių Naumiesčio sen.) – pilnas darbščių ir linksmintis mokančių žmonių. Šiemet kaimynai vėl rinkosi į šventę pagerbti Stasines švenčiančius Stasius. Kartu sodinti svogūnai, vaišintasi visokiais gardumynais, klausytasi dainų, šokta ir kalbėta apie artėjančius vasaros darbus.

Grygališkės kaimo Stasiai varžėsi svogūnų sodinimo varžytuvėse.

 

Pirmą kartą svogūnų sodinimo – Cibulinio – šventę grygališkiečiai susirinkę į būrį šventė prieš penkerius metus. Tokią sueigą pasiūlė kaimo seniūnaitis Stasys Baltutis, kuriam rūpi ir savas ūkis, ir viso kaimo gerovė.
Čia gimęs ir augęs Stasys Baltutis laimės toli neieškojo, čia šeimą sukūrė ir vaikus užaugino, anūkų sulaukė. Jo gražiai idėjai sukviesti kaimynus į šventę pritarė žmona Adma, kuri yra Žemaičių krašto etnokultūros centro vadybininkė bei Degučių kaimo folkloro ansamblio „Pilutė“ vadovė.
Šiemet grygališkiečiai švęsti Stanislovinių rinkosi jau trečią kartą.
Nuo seno senoliai per šv. Stanislovą sodindavo svogūnus ir berdavo žirnius. Ilgalaikė patirtis rodo, kad būtent per šv. Stanislovą, dar vadinamą Cibulinį, pasodinti svogūnai užauga gražūs, o žirniai nekirmija. Į daržą eidavo sėti ankstų rytą arba vėlyvą vakarą, žiūrėdavo, kad danguje nesusitiktų saulė ir mėnulis.
Taigi, vakarop, kai karvės pamelžtos ir namų ūkio darbai padaryti, grygališkiečiai rinkosi į šventę. Šventė – bendra, suneštinė. Kaimynai rinkosi ir su gera nuotaika, ir įvairiausių skanėstų atsinešė: kas saldaus sūrio, kas cibulynės su spirgais, silkės su grietine ir karštomis bulvėmis…
Kol stalus dengė, šventės šeimininkė Adma Baltutienė priminė: „Visi mes – žmonės, visi panašūs… Visi užgimstam nuogi ir gražūs, o kaip mus vadinti, nusprendžia tėvai“. Prie šventinės scenos, įrengtos priekaboje, pakviesti varduvininkai. Atskubėjo Stasės ir Stasiai: Ežerinskienė, Baltutienė, Mickus, Baltutis. Jiems padalyta svogūnų ir prasidėjo varžytuvės, kuris juos greičiau suskubs pasodinti į ką tik paruoštas vagas Augusto Baltučio žemėje. Kad darbas eitųsi sparčiau, varduvininkai galėjo pasikviesti po vieną talkininką. Svogūnų sodinimo varžytuves laimėjo vikrusis Stasys Mickus, kuriam talkino Lina.
Po smagaus darbo varduvininkus dainomis sveikino Degučių kaimo folkloro ansamblis „Pilutė“.
Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas padėkojo organizatoriams už gražią šventę ir kartu su šventės vedėja Stasius ir Stases papuošė simboliniais svogūnų vėriniais. Varduvininkams ir šventės talkininkams įteiktos specialios dovanos, praversiančios ūkyje.
Grygališkės kaimo seniūnaitį S. Baltutį vardinių ir artėjančio gimtadienio proga pasveikino šeimyna „Vaikiškos svajonės“.
Šventėje netrūko svečių ir iš gretimų kaimų. Linksmų melodijų pagriežė „Gaspadorių“ kapela iš Skuodo rajono Rukų kaimo. Suskubo suktis pirmosios poros. Net pravažiuojantieji stabdė savo automobilius, norėdami dainų pasiklausyti.
Kol kaime skambėjo muzika, šeimininkės iš Žemaičių Naumiesčio „Gerumo namų“ spirgino kiaušinienę su lašinukais – taip skaniai kvepėjo, kad labai raginti nė vieno nereikėjo…

Laima PUTRIUVIENĖ

Kiaušiniene iš tokio dydžio keptuvės galima pusę kaimo pamaitinti…

Grygališkės kaimynai susirinko.

Seniūnas Jonas Budreckas sveikina varduvininką ir šventės organizatorių Stasį Baltutį.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Apie ledonešį ir vandens lygio kilimą Lietuvos upėse

ledonešis

Šiais metais sulaukėme sąlygų, kokių nebuvome turėję jau seniai. Žemė pasidengė gana stora sniego danga, o upes sukaustė ledas. Vertinant visas tendencijas laukėme didesnio potvynio, tačiau dėl pamažu atėjusių šiltų orų, be lietaus, potvynis išsitęsė. Daugelis upių jau baigia išsilaisvinti iš ledo gniaužtų. Vietomis vis dar likęs priekrantės ledas, ledo danga silpnėja, kai kur su didelėmis properšomis ir atotirpomis, vietomis stebimas ledonešis, stumiasi, grūdasi ledai. Paskutiniu metu vandeningumas upėse, kaip ir turi būti pavasarį, yra padidėjęs. Vandens lygis daugelyje šalies

Lietuvos energetinei nepriklausomybei – 2 eurų moneta

moneta

Lietuvos bankas išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Lietuvos energetinei nepriklausomybei – vienam svarbiausių šalies sprendimų, sustiprinusių nacionalinį saugumą ir ekonominį savarankiškumą. Energetinė nepriklausomybė Lietuvai reiškė esminį lūžį – galimybę pačiai valdyti savo energijos šaltinius, atsisakyti priklausomybės ir kryptingai stiprinti ryšius su Europa. Šį istorinį žingsnį nuo šiol simboliškai įamžins naujoji moneta. „Energetinė nepriklausomybė – mūsų valstybės brandos ir atsakomybės įrodymas. Ji reiškia gebėjimą patiems spręsti, kaip užtikrinti šalies saugumą ir žmonių gerovę. Šia moneta pažymime kryptingą Lietuvos kelią į

Net ir geras automobilis nepadės, jei taupoma padangoms…

padangos

Ekspertai sako, kad būtent padangos lemia, kaip automobilis reaguoja kritinėmis akimirkomis. Tad bandymas sutaupyti jų sąskaita gali kainuoti gerokai daugiau nei naujas jų komplektas. Anot „Longo LT“ paruošimo centro vadovės Ugnės Debeikienės, padangos yra vienintelė automobilio dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su keliu. Būtent todėl jos yra vienas svarbiausių saugumo elementų, nes nuo jų priklauso, kaip automobilis stabdo, manevruoja ir išlaiko stabilumą. „Net pažangiausios saugumo sistemos, pavyzdžiui,  ABS ar ESP, veikia tik tada, kai padangos turi pakankamą sukibimą su kelio danga.

Kovo 11-oji Šilutėje – laisvės šventė ir „Sidabrinės nendrės“ apdovanojimas

Juodeškienė

Šilutėje iškilmingai paminėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji. Šventiniuose renginiuose dalyvavo Šilutės r. savivaldybės vadovai – meras Vytautas Laurinaitis ir kiti, Jie kartu su bendruomene pagerbė vieną svarbiausių Lietuvos istorinių datų, simbolizuojančią laisvę, nepriklausomybę ir mūsų valstybės stiprybę. Šventės metu tradiciškai įteikta garbinga „Sidabrinės nendrės“ premija. Šiemet ji paskirta VšĮ „Kintai arts“ vadovei, muzikinių ir kūrybinių renginių organizatorei Audrai Juodeškienei. Laureatė pagerbta už reikšmingą indėlį į krašto bendruomenės gyvenimą, aktyvią veiklą ir prasmingas iniciatyvas. Šis įvertinimas – ir

Taip pat skaitykite