„Čekiukų“ skandale – ir buvusi Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė Daiva Žebelienė

Tauragės apylinkės teismas paskelbė sprendimą, kuriuo iš buvusios Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės priteisė beveik 7 tūkstančius nepagrįstai gautų lėšų einant tarybos narės pareigas 2019–2021 m.

Prašė priteisti 7759,69 Eur

Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė iš buvusios tarybos narės priteisti 7759,69 Eur nepagrįstai gautų lėšų trečiojo asmens – Šilutės rajono savivaldybės administracijos – naudai. Ieškovės teigimu, atsakovė negalėjo tarybos nario veiklai patirti transporto išlaidų dyzeliniams degalams už 8574,19 Eur,  kurios jai buvo išmokėtos. Pagal atsakovės naudotų automobilių ridas, realios sąnaudos degalams galėjo siekti apie 814 Eur per visą kadenciją.

Daiva Žebelienė

Daiva Žebelienė – dabar LR Seimo narė, LR Seimo Pirmininko pavaduotoja.

D. Žebelienė su ieškiniu ir ieškovės paskaičiavimais nesutiko. Ji teismui pateikė savo skaičiavimus apie sunaudotas kuro normas bei paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atliekant tarybos narės funkcijas visos išlaidos buvo pagrįstos.

Tauragės apylinkės teismas, išanalizavęs visus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad Generalinės prokuratūros ieškinys iš dalies pagrįstas. Iš degalų atsiskaitymo kvitų ataskaitos nustatyta, kad už degalus iš atsakovei priklausančios kortelės buvo atsiskaityta už kiek daugiau nei 1200 Eur sumą. Likusieji degalų apmokėjimo kvitai apmokėti grynaisiais pinigais. Atsiskaitant už degalus pasinaudota net 33 skirtingomis degalų nuolaidų kortelėmis.

Degalų pylė daugiau nei telpą į automobilio baką…

Teismas taip pat pastebėjo, kad karantino laikotarpiu, kai buvo ribojamas judėjimas šalyje, buvo nupirkta 1814 litrų degalų. Iš jų tarybos narei priklausančia mokėjimo kortele apmokėta už beveik 63 litrus. Teismas taip pat nustatė, kad pateiktuose kvituose buvo nurodytas didesnis degalų kiekis nei, kad gali tilpti į jos naudotų automobilių bakus.

Nors atsakovė pateikė sąrašą renginių, išvykų, posėdžių, kuriuose, jos teigimu, ji dalyvavo kaip tarybos narė, teismas pažymėjo, kad vien dalyvavimas šiuose renginiuose neįrodo, jog vykdydama tarybos narės funkcijas automobiliais ji nuvažiavo beveik 72 tūkst. kilometrų. Atsakovė nurodė, kad važiuodavo į kitus rajonus bei miestus susitikti su Seimo nariais, politikais. Teismo vertinimu tai nėra susiję su tarybos nario veikla. Atsakovės nurodyti renginiai, susitikimai, pvz., agitacija Prezidento rinkimų kampanijos metu, dalyvavimas debatuose Europos Parlamento rinkimuose, nelaikytini tiesiogiai susiję su tarybos nario veikla. Be to, pagal atsakovės naudotų automobilių ridas nustatyta, kad bendrai per atsakovės tarybos narės kadenciją, automobiliais nuvažiuota daugiau nei 50 tūkst. kilometrų.

Kadangi atsakovė būdama tarybos nare dirbo samdomus darbus įmonėse, teismui kilo abejonių ir dėl renginių kiekių, kuriuos ji nurodė. Pavyzdžiui, 2020 m. rugsėjo mėnesį atsakovė nurodė dalyvavusi 36 renginiuose. Teismas konstatavo, kad atsakovė vykdydama tarybos narės funkcijas naudojo savo ir sūnaus automobilius. Atsakovė pati nurodė, kad automobilius naudojo ir asmeniniams reikalams, todėl, atsižvelgiant į tai, kad automobilius naudojo ir kiti šeimos nariai, teismas konstatavo, jog tikėtina, kad 30 procentų jos naudotų automobilių nuvažiuotų atstumų buvo panaudota tarybos narės veiklai. Atsižvelgiant į tai, bendra pateisinamų atsakovės kuro išlaidų suma galėjo sudaryti beveik 1565 Eur.

Teismas nepriteisė beveik 5000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų

Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas pasinaudojo teise nukrypti nuo bendrųjų jų paskirstymo taisyklių ir atsakovei nepriteisė beveik 5000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės. Teismas nurodė, kad civilinę bylą ir bylinėjimosi išlaidas iš esmės lėmė pačios atsakovės veiksmai, nes ji savivaldybei pateikė gautas išmokas pagrįsti negalinčius dokumentus. Be to, atsakovė ir teisme nepagrindė didžiosios dalies jai išmokėtų sumų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Informaciją pateikė Mindaugas Radvila,

Tauragės apylinkės teismo pirmininko patarėjas ir atstovas ryšiams su visuomene

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite