„Čekiukų“ skandale – ir buvusi Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė Daiva Žebelienė

Tauragės apylinkės teismas paskelbė sprendimą, kuriuo iš buvusios Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės priteisė beveik 7 tūkstančius nepagrįstai gautų lėšų einant tarybos narės pareigas 2019–2021 m.

Prašė priteisti 7759,69 Eur

Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė iš buvusios tarybos narės priteisti 7759,69 Eur nepagrįstai gautų lėšų trečiojo asmens – Šilutės rajono savivaldybės administracijos – naudai. Ieškovės teigimu, atsakovė negalėjo tarybos nario veiklai patirti transporto išlaidų dyzeliniams degalams už 8574,19 Eur,  kurios jai buvo išmokėtos. Pagal atsakovės naudotų automobilių ridas, realios sąnaudos degalams galėjo siekti apie 814 Eur per visą kadenciją.

Daiva Žebelienė

Daiva Žebelienė – dabar LR Seimo narė, LR Seimo Pirmininko pavaduotoja.

D. Žebelienė su ieškiniu ir ieškovės paskaičiavimais nesutiko. Ji teismui pateikė savo skaičiavimus apie sunaudotas kuro normas bei paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atliekant tarybos narės funkcijas visos išlaidos buvo pagrįstos.

Tauragės apylinkės teismas, išanalizavęs visus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad Generalinės prokuratūros ieškinys iš dalies pagrįstas. Iš degalų atsiskaitymo kvitų ataskaitos nustatyta, kad už degalus iš atsakovei priklausančios kortelės buvo atsiskaityta už kiek daugiau nei 1200 Eur sumą. Likusieji degalų apmokėjimo kvitai apmokėti grynaisiais pinigais. Atsiskaitant už degalus pasinaudota net 33 skirtingomis degalų nuolaidų kortelėmis.

Degalų pylė daugiau nei telpą į automobilio baką…

Teismas taip pat pastebėjo, kad karantino laikotarpiu, kai buvo ribojamas judėjimas šalyje, buvo nupirkta 1814 litrų degalų. Iš jų tarybos narei priklausančia mokėjimo kortele apmokėta už beveik 63 litrus. Teismas taip pat nustatė, kad pateiktuose kvituose buvo nurodytas didesnis degalų kiekis nei, kad gali tilpti į jos naudotų automobilių bakus.

Nors atsakovė pateikė sąrašą renginių, išvykų, posėdžių, kuriuose, jos teigimu, ji dalyvavo kaip tarybos narė, teismas pažymėjo, kad vien dalyvavimas šiuose renginiuose neįrodo, jog vykdydama tarybos narės funkcijas automobiliais ji nuvažiavo beveik 72 tūkst. kilometrų. Atsakovė nurodė, kad važiuodavo į kitus rajonus bei miestus susitikti su Seimo nariais, politikais. Teismo vertinimu tai nėra susiję su tarybos nario veikla. Atsakovės nurodyti renginiai, susitikimai, pvz., agitacija Prezidento rinkimų kampanijos metu, dalyvavimas debatuose Europos Parlamento rinkimuose, nelaikytini tiesiogiai susiję su tarybos nario veikla. Be to, pagal atsakovės naudotų automobilių ridas nustatyta, kad bendrai per atsakovės tarybos narės kadenciją, automobiliais nuvažiuota daugiau nei 50 tūkst. kilometrų.

Kadangi atsakovė būdama tarybos nare dirbo samdomus darbus įmonėse, teismui kilo abejonių ir dėl renginių kiekių, kuriuos ji nurodė. Pavyzdžiui, 2020 m. rugsėjo mėnesį atsakovė nurodė dalyvavusi 36 renginiuose. Teismas konstatavo, kad atsakovė vykdydama tarybos narės funkcijas naudojo savo ir sūnaus automobilius. Atsakovė pati nurodė, kad automobilius naudojo ir asmeniniams reikalams, todėl, atsižvelgiant į tai, kad automobilius naudojo ir kiti šeimos nariai, teismas konstatavo, jog tikėtina, kad 30 procentų jos naudotų automobilių nuvažiuotų atstumų buvo panaudota tarybos narės veiklai. Atsižvelgiant į tai, bendra pateisinamų atsakovės kuro išlaidų suma galėjo sudaryti beveik 1565 Eur.

Teismas nepriteisė beveik 5000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų

Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas pasinaudojo teise nukrypti nuo bendrųjų jų paskirstymo taisyklių ir atsakovei nepriteisė beveik 5000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės. Teismas nurodė, kad civilinę bylą ir bylinėjimosi išlaidas iš esmės lėmė pačios atsakovės veiksmai, nes ji savivaldybei pateikė gautas išmokas pagrįsti negalinčius dokumentus. Be to, atsakovė ir teisme nepagrindė didžiosios dalies jai išmokėtų sumų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Informaciją pateikė Mindaugas Radvila,

Tauragės apylinkės teismo pirmininko patarėjas ir atstovas ryšiams su visuomene

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite