Europos Centrinis Bankas (ECB) rengiasi iki 2024 m. atnaujinti eurų banknotų dizainą. Įvairių sričių specialistų grupė konsultuos Valdančiąją tarybą naujų banknotų temų klausimais. Lietuvos atstovė šioje grupėje – Vilniaus dailės akademijos profesorė Marija Marcelionytė-Paliukė.

Pirmiausia bus suburtos tikslinės grupės, kurioms bus pavesta išsiaiškinti euro zonos gyventojų nuomonę apie tai, kokios temos galėtų būti naudojamos būsimiems eurų banknotams. Banknotų temų atrankos patariamoji grupė, kurią sudarys po ekspertą iš kiekvienos euro zonos šalies, pateiks ECB valdančiajai tarybai trumpąjį naujų temų sąrašą.

Remdamasis euro zonos nacionalinių centrinių bankų rekomendacijomis, ECB jau paskyrė šios patariamosios grupės narius. Ją sudaro įvairių sričių, pavyzdžiui, istorijos, gamtos ir socialinių mokslų, vaizduojamųjų menų ir technologijų, specialistai. Dabartinis eurų banknotų dizainas pagrįstas tema „amžiai ir stiliai“ – ant banknotų pavaizduoti langai, vartai ir tiltai.

„Eurų banknotus turėsime dar ilgai. Jie yra apčiuopiamas ir matomas mūsų vienybės Europoje, ypač krizių metu, simbolis. Be to, banknotų paklausa vis dar yra didelė, – kalbėjo ECB pirmininkė Christine Lagarde. – Praėjus 20 metų, atėjo laikas atnaujinti mūsų banknotų dizainą, kad jie taptų patrauklesni įvairaus amžiaus ir išsilavinimo Europos gyventojams“.

Nuo 2019 m. euro zonos centriniai bankai, į apyvartą nebeleidžia 500 eurų banknotų, tačiau tokių pinigų turintys gyventojai ir toliau gali jais atsiskaityti.

Gavęs patariamosios grupės pasiūlymus, ECB kreipsis į visuomenę ir prašys išsakyti savo nuomonę apie banknotų dizaino temas, įtrauktas į trumpąjį sąrašą. Vėliau bus surengtas naujo banknotų dizaino konkursas, kuriam pasibaigus ECB vėl konsultuosis su visuomene. Galutinį sprendimą priims Valdančioji taryba.

Šis procesas pradedamas, atsižvelgiant į ECB valdančiosios tarybos įsipareigojimą užtikrinti, kad banknotai būtų naujoviški, saugūs ir patrauklūs Europos gyventojams. Naujausio euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimo rezultatai parodė, kad 2019 m. grynieji pinigai tebebuvo populiariausia mokėjimo priemonė fizinėse pardavimo vietose. Nepaisant to, kad pandemijos metu padaugėjo atsiskaitymų negrynaisiais pinigais, grynųjų pinigų paklausa didėjo dėl esminio jų vaidmens – būti taupymo priemone. Įgyvendindama savo 2030 m. grynųjų pinigų strategiją, Eurosistema imasi konkrečių veiksmų, kad ir gerokai tolesnėje ateityje, taip pat ir po galimo elektroninio euro išleidimo grynieji pinigai ir toliau būtų prieinami ir priimami kaip atsiskaitymo priemonė.

„Siekiame sukurti tokius eurų banknotus, su kuriais Europos gyventojai galėtų save tapatinti ir kuriais didžiuotųsi, – sakė ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta. – Naujo eurų banknotų dizaino projektas bus įgyvendinamas lygiagrečiai su mūsų tyrimu dėl skaitmeninio euro. Abiem projektais siekiama vykdyti mums suteiktą įgaliojimą – suteikti Europos gyventojams saugius pinigus.“

Pasibaigus dizaino kūrimo procesui, Valdančioji taryba duos leidimą pradėti naujų banknotų gamybą ir priims sprendimą dėl galimos jų išleidimo į apyvartą datos.

Lietuvos atstovė patariamojoje grupėje – Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros profesorė, katedros vedėja, menininkė Marija Marcelionytė-Paliukė. Pagrindinės jos profesinių interesų sritys – šiuolaikinis menas, grafika, kuratorystė, kultūros ekologijos aspektai, švietimas ir kūrybiškumas.

ELTA inf.

Esvatinio Karalystės (Svaziland) pinigą lilangenį puošia karaliaus portretas, o kitoje banknoto pusėje (spėjama) pavaizduotos jo žonos ir berniukas…