Bus minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Lietuvos atstovybės užsienyje paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. URM nuotr.

Užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos žydų bendruomene pirmadienį rengia Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą.

Jame žodį tars užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris. Dokumentinių laidų ciklo „Pasaulio teisuoliai“ autorius ir prodiuseris Dominykas Kubilius pristatys antrąjį projekto sezoną. 

„Pasaulio teisuoliai“ – tai televizijos dokumentinių filmų ciklas, kuriame pateikiami unikalūs liudininkų pasakojimai, išgyvenusiųjų prisiminimai ir istorikų komentarai apie žydų genocidą ir Lietuvos žmones, nepabūgusius pasipriešinti jam ir atlikti savo pilietinę pareigą – gelbėti žmonių gyvybes. 

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, minėjimo renginio metu taip pat bus atidaroma Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai dedikuota dailininkės Taibės Chait grafikos paroda „Kelionė“. Parodą atidarys pati autorė.

Minėjime dalyvaus Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, buvę Vilniaus ir Kauno žydų getų kaliniai, Lietuvoje reziduojantys užsienio valstybių diplomatai, įvairių kultūros organizacijų nariai.

Užsienio reikalų ministerijos inf.

PAPILDYMAS:

Sekmadienį buvo minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Jungtinių Tautų Organizacijos patvirtintą atmintiną dieną pagerbiamos Antrajame pasauliniame kare nacių ir jų talkininkų įvykdytų masinių žudynių aukos, skatinamos švietimo programos, siekiant skleisti tolerancijos idėjas ir ugdyti nepakantumą antisemitizmui.

Pirmą kartą Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena buvo paminėta 2005 metais, kai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ir paragino visas pasaulio šalis kasmet sausio 27-ąją minėti šią dieną. Būtent 1945 metų sausio 27 dieną buvo išvaduotas Aušvico lageris Lenkijoje, kuriame naciai sunaikino pusantro milijono žmonių, iš kurių beveik 1,1 milijono – žydų.

JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje besąlygiškai smerkiamos visos religinio nepakantumo, kurstymo, persekiojimo ar smurto apraiškos prieš asmenis ar bendruomenes dėl etninės kilmės ar religinių įsitikinimų. 

Šių metų sausio mėnesį paskelbtos specialios Eurobarometro apklausos apie antisemitizmo suvokimą duomenys atskleidžia, kad europiečių požiūris į antisemitizmą stipriai skiriasi. Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešimo, kas antras europietis (kas penktas lietuvis) mano, kad antisemitizmas jų šalyje yra problema, kita vertus net 43 proc. apklaustųjų (75 proc. lietuvių) to nelaiko problema. Žmonės, gyvenantys šalyse, kurios turi dideles žydų bendruomenes ir pastaruoju metu susidūrė su fiziniais išpuoliais prieš jas, tarp jų Švedijoje (81 proc.), Prancūzijoje (72 proc.), Vokietijoje (66 proc.), Nyderlanduose (65 proc.), antisemitizmą laiko rimta problema.

„Šią dieną esu giliai susirūpinęs. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad per savo gyvenimą dar pamatysiu, jog žydams Europoje tenka bijoti išpažinti savo tikėjimą. Mane liūdina tai, kad beveik 40 proc. žydų svarsto galimybę išvykti iš Europos. Holokausto neigimas Europoje gyvas ir šiandien. Vienas iš trijų Europos gyventojų teigia tik šiek tiek žinantis apie Holokaustą, o vienas iš dvidešimties apie jį nieko nėra girdėjęs“, – Holokausto atminimo dienos proga pareiškime sako Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude Junckeris. Anot jo, toks nežinojimas yra pavojingas. 

„Laikas eina ir prisiminimai blėsta. Mūsų moralinė pareiga yra išlaikyti gyvą atmintį. Istorijos pakeisti negalime, tačiau galime pasirūpinti, kad ateities kartoms netektų patirti tokio netoleruotino baisumo“, – sako EK pirmininkas, pabrėždamas, kad jokios antisemitizmo formos – nuo kasdienių neapykantą kurstančių kalbų realiame gyvenime ir internete iki fizinių išpuolių – nebus toleruojamos.

„Europos Komisija kartu su visomis valstybėmis narėmis siekia įveikti šią grėsmę ir užtikrinti žydų bendruomenių Europoje saugumą. Mūsų Sąjunga pastatyta ant Holokausto pelenų. Tai atminti ir kovoti su antisemitizmu yra mūsų pareiga žydų bendruomenei – tik taip galime apsaugoti mūsų bendras Europos vertybes“, – baigia pareiškimą J.-C. Junckeris.

Ministras pirmininkas Sauliaus Skvernelis, kviesdamas visus aktyviai dalyvauti Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai skirtuose renginiuose, pabrėžė, kokia ši diena svarbi mūsų istorinei atminčiai.

„Ji suteikia galimybę dar kartą apmąstyti kraupius karo metų nusikaltimus, įvertinti klaikų žmogiškumo nuopuolį ir pagerbti žuvusiųjų atminimą. Tarp mūsų dar gyvi Holokaustą išgyvenusieji, jie liudija mums žiaurią istoriją, kurios pamokas privalome išmokti. 

Globaliame XXI amžius pasaulyje mes turime padaryti viską, kad niekada nepasikartotų panašios tragedijos. Šias tvirtas nuostatas privalome skiepyti ateities kartoms, visiems skleisti žinią, kad tai daugiau niekada neįvyks“, – sakė premjeras.

Valentina Gudienė (ELTA)

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite