Bitėnuose per Šv. Baltramiejų – Gandro pavakariai

Rambyno regioninio parko direkcija ir Bitėnų kaimo bendruomenė, nepaisant šiemet anksčiau išskridusių gandrų, jau tuščių jų lizdų, sekmadienį, Šv. Baltramiejaus dieną, tradiciškai susirinko paminėti gandrų išskridimo dienos. Bitėniškiai tokį susiėjimą vadina Gandro pavakariais (palaunage).

Mažas ir tuštėjantis Bitėnų kaimas per Šv. Baltramiejų Rambyno regioninio parko lankytojų centre susirinko Gandro pavakarių (palaunagės) ir, nepaisant to, kad buvo sekmadienis, sulaukė gausybės žmonių.
Stasės Skutulienės nuotr.

Sekmadienio popietė, o žmonių gerokai per 50. Rambyno regioninio parko lankytojų centro salė – pilnutėlė, dalis smalsuolių stovėjo tarpdury ir koridoriuje. Ant stalo – šviežias parko direkcijos leidinys visuomenei „Rambynas“ su Bitėnų spaudu. Pristatoma paroda, tiesa ne iš Tilžės… Parko direktorė Diana Milašauskienė skelbia geras naujienas. Etnografė Indrė Skablauskaitė veda lietuvininkų tarmės pamoką. Pristatomi filmai apie bitėniškius. Iškyla laivu su folkloro kolektyvu „Kamona“ ir pagėgiškių ansambliu „Žilvitis“. Gandrų išskridimo dienos renginį užbaigia suneštinės vaišės.
Bitėniškių Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje gandrai užaugino porą jauniklių. Ponios Birutės pastebėjimu, gandrai išskrido jau prieš trejetą savaičių. Rambyno regioninio parko direkcijos vyr. specialistas Drąsutis Brazauskas „Pamarį“ informavo, kad šiais metais parko teritorijoje užaugo 63 gandriukai, iš jų 12 – Bitėnų kaimo gandrų kolonijoje. Esą sausros metai gandrams netiko. Buvo tokių, kurie iš viso neperėjo. Dauguma gandrų iš Rambyno krašto išskrido gal rugpjūčio 10-ąją.
Anot Giedrės Skipitienės, parko direkcijos vyr. specialistės, mūsų gyvenimas labai susietas su gandrais. Šv. Baltramiejus esąs jau kai laukų didieji darbai užbaigti, kai diena trumpėja, tad ir šeimynai pavakarių duoti nebereikia – užteks valgyti tris kartus per dieną. Tad nuo rugpjūčio 24-osios, gandrų išskridimo dienos, keičiasi ir žmogaus gyvenimas.
Apie bitėniškių Gandro pavakarius ir visas tos dienos naujienas plačiau – kitame „Pamaryje“.

„Pamario“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite