Aplinkos ministras pakeitė Išmokų ūkio subjektams už perleidžiamas teises į žvejybos kvotą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą, kuris buvo patobulintas, atsižvelgus į suderintas su Europos Komisija pasitraukimo iš žvejybos verslo sąlygas.

Pakeitus šį aprašą, Aplinkos projektų valdymo agentūra galės skelbti kvietimą teikti paraiškas dėl pasitraukimo iš žvejybos verslo. Planuojama, kad šių metų birželio pradžioje jau bus galima teikti paraiškas, ir nutraukusios žvejybą įmonės dar šiemet gaus išmokas.

Analogiški kvietimai teikti paraiškas bus skelbiami ir 2025 bei 2026 m. Siekiant paskatinti įmones iš šio verslo pasitraukti greičiau, paraiškas 2024-2025 m. pateikę ūkio subjektai galės gauti 100 proc., o 2026 m. – 80 proc. apskaičiuotos išmokos.

Išmoką sudarys už žvejybos įmonių sugautas ir parduotas žuvis gautos pajamos, prarasto ilgalaikio turto vertė, darbuotojų atleidimo išlaidos, finansinės sankcijos, jei jos būtų taikomos dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 m. veiksmų programos priemonių nevykdymo.

Ūkio subjektui pasitraukus iš žvejybos verslo jo turėta žvejybos įrankių kvota nebegalės būti panaudota. Norintys gauti išmoką ūkio subjektai turės perleisti visą turimą žvejybos kvotą. Preliminariais skaičiavimais pasitraukti iš žvejybos verslo Kuršių mariose planuotų trečdalis įmonių. Pagrindinis išmokų tikslas – sumažinti verslinę žvejybą ir jos neigiamą poveikį aplinkai, kartu prisidedant prie aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu tvaresnės mėgėjų žvejybos plėtros.

Mokslininkų duomenimis, tam tikrų žuvų rūšių išteklių būklė prastėja, todėl 2023 m. Kuršių mariose leidžiamų naudoti verslinės žvejybos įrankių skaičius buvo sumažintas maždaug trečdaliu. Sėkmingai įgyvendinus savanorišką pasitraukimo iš verslinės žvejybos priemonę, pavyks dar labiau sumažinti verslinės žvejybos intensyvumą Kuršių mariose. Specializuotoji ungurių, seliavų ir upinių nėgių žvejyba, atsižvelgiant į Žuvininkystės įstatymo nuostatas, nuo 2026 m. sausio 1 d. apskritai nebegalės būti vykdoma.

Aplinkos min. inf.