Birželį ilgiausiai saulė švietė Šilutėje

Liepos 15 d. įpusėja vasara. Ir Šilutės kraštas gavo lietaus, buvo ir 30 laipsnių viršijančių karščių. Hidrometeorologijos tarnybos parengtoje birželio mėnesio apžvalgoje minima ir Šilutė, ir Pagėgių bei Šilutės rajono vietovės.  

Birželio, pirmojo vasaros mėnesio, vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo +17,3°C: nuo +16,5–17,0°C šiaurės vakariniuose rajonuose, iki +17,5–18,0°C pietrytinėje dalyje, Pamaryje ir Kuršių nerijoje bei Jurbarko ir Tauragės apylinkėse.

  • Aukščiausia oro temperatūra siekė +29,9–33,6°C. Birželio 27 ir 28 d. pasiekti nauji šių parų karščio rekordai – atitinkamai +33,2 ir +33,6°C (Kretinga). Nuo 25 d. prasidėjo kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys. Aukščiausia paros oro temperatūra užregistruota 28 d. Kretingoje +33,6°C, žemiausia – 4 d. Rietave tik +3,4°C.
  • Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 98,3 mm, tačiau pasiskirstė labai netolygiai.

Pirmomis mėnesio dienomis stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio rodikliai buvo pasiekti Vilkaviškio rajone, taip pat dalyje Alytaus, Panevėžio, Kėdainių ir Lazdijų rajonų, o vėliau po kiekvienos didesnės liūties stichijos apimtų rajonų tik daugėjo. Iki Joninių šis stichinis meteorologinis reiškinys buvo fiksuotas jau didesnėje šalies dalyje – Alytaus, Birštono, Dotnuvos, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonuose, taip pat dalyje Lazdijų, Pakruojo ir Zarasų rajonų. Po liūčių, fiksuotų paskutinėmis mėnesio dienomis, situacija nepasikeitė.

Birželio mėnesį saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 280 val., ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje 303,5 val., trumpiausiai – Dotnuvoje 261 val.

Didžiausias vėjo greitis siekė 10,8-16,3 m/s, vietomis 17,8-21,1 m/s.

Nors daug kam atrodė, kad vasara šiais metais vėlyva, tačiau meteorologinė vasara, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia +15°C arba daugiau, visoje šalyje prasidėjo birželio 4-6 d.

Šių metų birželį sulaukėme net dviejų vienas už kitą didesnių lietaus poplūdžių.

Mėnesio pradžioje pasirodžius pirmam lietaus poplūdžiui 7 vandens matavimo stotyse buvo pasiekti birželio mėnesio aukščiausio vandens lygio rekordai: Minijoje ties Priekule 187 cm (buvęs – 177 cm), Gėgėje ties Plaškiais 323 cm (buvęs – 278 cm), Leitėje ties Kūlynais 208 cm (buvęs – 195 cm) bei kt.

Antrasis poplūdis Lietuvos upėse pasirodė birželio 16-23 d. Šio poplūdžio metu 10 vandens matavimo stočių buvo pasiekti nauji aukščiausi vandens lygiai: Šyšoje ties Šilute 145 cm (buvęs – 143 cm), Leitėje ties Kūlynais 217 cm (buvęs 208 cm), Gėgėje ties Plaškiais 343 cm (buvęs – 323 cm). Kritinis vandens lygis šio poplūdžio metu pasiektas: Nemune ties Šilininkais (227 cm), Atmatoje ties Rusne (261 cm), Gėgėje ties Plaškiais (343 cm), Leitėje ties Kūlynais.

Paskutinę birželio dieną vandens temperatūra upėse siekė 19,0-24,6°C, ežeruose 23,5-27,1°C, o Kuršių mariose ir Baltijos jūroje – 21,0-22,9°C.

Hidrometeorologijos tarnybos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite