Bankininkai praneša: gyventojai aktyviau skolinasi brangesniems pirkiniams

SEB banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį būstui įsigyti suteiktų paskolų vertė padidėjo 26 proc., paskolų būstui skaičius – 9 procentais. Daugiausiai būstui skolinosi vilniečiai ir kauniečiai – gyventojai pirko ir patogesnį būstą gyvenimui ar darbui savo mieste ir dairėsi turto, kur galėtų atostogauti ar derinti darbą su laisvalaikiu.

„Nuo pernai metų vidurio pastebimas vis didesnis gyventojų aktyvumas būsto rinkoje neslopsta, ypač Vilniuje ir Kaune. Šiuose miestuose pirmą ketvirtį suteikėme didžiausią dalį – beveik 80 proc. visų paskolų. Pastebime, kad Vilniuje ir Kaune dominuoja gyventojai, perkantys pirmą būstą, taip pat neretai paskola imama ir poilsio būstui pajūryje – praėjusių metų vasaros atostogų Lietuvoje patirtis ar daugelio per karantiną išbandytos vadinamosios darbostogos, kai galima derinti darbą su poilsiu iš kurortinėse zonose turimo būsto, toliau daro įtaką nekilnojamojo turto pirkimo tendencijoms“, – sako SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Būsto rinkoje aktyvūs gyventojai skolinosi ir didesnes sumas. Vidutinė būsto paskola Vilniuje pirmą šių metų ketvirtį siekė 83 tūkst. eurų, Kaune – 67 tūkst., Klaipėdoje – 60 tūkst. eurų, Šiauliuose – 54 tūkst. eurų. Palyginti su pirmu pernai metų ketvirčiu, vidutinė būsto paskola išaugo 16 procentų.

Vidutinė būsto paskola didėjo dėl kelių veiksnių: augančių nekilnojamojo turto kainų, gyventojų noro per pandemiją įsikurti didesniame ir patogesniame būste, kuriame šeimos gyvenimą būtų galima derinti su darbu. Be to, pastaruoju metu sparčiau augo individualių namų negu butų sandorių skaičius, o gyventojai, kurių pajamos per pandemiją nesmuko ir kurie sukaupė daugiau negu įprastai, turėjo didesnę pradinę įmoką ir galėjo įsigyti didesnės vertės būstą.

„Gyventojų vidutinės pajamos didėja panašiai kaip ir būsto kainos, o lūkesčiai dėl būsimų būsto kainos pokyčių pastaraisiais mėnesiais sparčiai augo. Tai irgi daro įtaką gausesniam sandorių skaičiui“, – mini S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Anot jos, panašias būsto paskolų tendencijas rodo ir SEB bankų Latvijoje ir Estijoje duomenys. Pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Latvijoje SEB banko būstui suteiktų paskolų suma padidėjo 35 proc., Estijoje – 39 procentais. Brangiausius būstus iš Baltijos šalių gyventojų pirko estai – čia vidutinė būsto paskola siekė 97 tūkst. eurų, Latvijoje – 71 tūkst. eurų.

SEB banke beveik visos (90 proc.) būsto paskolos yra suteikiamos klientą konsultuojant nuotoliniu būdu ir sutartį sudarant internetu, jam net neišeinant iš namų.

Parengta pagal SEB banko inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite