Baltijos šalių energetinė nepriklausomybė įamžinta naujame pašto ženkle

Jau šį penktadienį, kovo 7 d., Lietuvos paštas išleidžia Latvijos menininko Maris Upenieks kurtą pašto ženklą  „Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais“. Naujojo pašto ženklo nominalas – 2,10 Eur, tiražas – 15 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Kovo 7-ąją Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais skirtas pašto ženklas bus išleistas ir Latvijoje bei Estijoje.

„Sinchronizacija su kontinentine Europa yra svarbiausias pasiekimas Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės istorijoje. Jis vainikuoja ilgametį Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikų darbą bei glaudų bendradarbiavimą su Europos partneriais. Simboliška, kad Baltijos šalių vienybė atsispindi ne tik sinchronizuotame elektros sistemų veikime, bet ir specialiai šiai progai išleistame pašto ženkle. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ženklai susijungia į vieną grandinę, atspindinčią kiekvienos šalies atsinaujinančių energijos išteklių integraciją“, – teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Naująjį pašto ženklą nuo penktadienio bus galima įsigyti visuose didžiuosiuose fiziniuose Lietuvos pašto skyriuose arba internetu eparduotuve.post.lt.

Kiekvienais metais Lietuvos paštas išleidžia 15-20 pašto ženklų. Ant pastarųjų vaizduojamas temas patvirtina Pašto mokos ženklų leidybos komisija. Ji atrenka šaliai svarbiausius objektus, istorinių įvykių minėjimus ar reiškinius. Susipažinti su pašto ženklų leidybos ir antspaudavimo planais galima Lietuvos pašto svetainės polapyje.

Lietuvos pašto inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite