Audros padariniai Šilutės rajone: degė pastatai, sugriuvo ferma su galvijais, virto medžiai

Lietuvą ketvirtadienio vakarą pasiekė uraganinis vėjas, kuris pridarė nemenkų nuostolių visoje šalyje. Skaudžių padarinių neišvengta ir Šilutės rajone. Šiąnakt rajone vėjo gūsiai siekė iki 33 m/s, tad rovė medžius su šaknimis, plėšė namų stogus. Negana to, Gorainių kaime užsidegė keturi ūkiniai pastatai, Šyšgiriuose sugriuvo ferma, kurioje buvo keli šimtai karvių.

Vėjo gūsiai Šilutės rajone siekė iki 33 m/s, tad rovė medžius su šaknimis, plėšė namų stogus. Klaipėdos APGV Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Arūnas Ališauskas informavo, kad nuo ketvirtadienio 18 val. iki penktadienio ryto ugniagesiai gavo 24 iškvietimus, iš kurių 19 gauta dėl nuvirtusių medžių.

„Karšta naktis. Šalinome medžius Tauragės, Šilutės, Šilalės rajonuose. Dar Klaipėdos rajone netoli Vėžaičių. Tris iškvietimus gavome Švėkšnos seniūnijoje, degė suodžiai, fermos stogas įgriuvo ir dar vykome į gaisrą Gorainiuose“, – sakė Šilutės r. savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Darius Endzelis.

Padariniai Šilutės mieste. Stasės Skutulienės nuotr. 

Tai antroji tokia stipri audra ir vėjo sukelti padariniai, kuriuos prisimena viršininkas. 1999-ųjų gruodį šalyje siautėjo  uraganas „Anatolijus“.  „Per mano keturių metų darbą tai pirmą kartą toks vėjas ir padariniai. Pamenu dar kariuomenėje, kai dirbau, siaubė uraganas „Anatolijus“. Tai buvo labai panašu“, – sakė D. Endzelis.

Šiąnakt dirbo visos penkios Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių  komandos. Tai 10 ugniagesių, kurie dar ir šiandien šalina vėjo sukeltus padarinius Gorainiuose, Vainuto seniūnijoje, Šyšgiriuose, Kintų seniūnijoje, Švėkšnoje.

Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis informavo, kad šiąnakt stiprus vėjas nulaužė keturis medžius, katytiškiui nuplėšė namo stogą, kitam – tik apdraskė. Jis patvirtino,  kad nukentėjusiųjų nėra, situacija kontroliuoja.

Skaudūs padariniai

Šianakt ugniagesiai vyko į Gorainių kaimą, kur užsiliepsnojo keturi ūkiniai pastatai. „Gorainių atvejis – išskirtinis. Pirminiais duomenimis, gaisras prasidėjo nuo ūkiniame pastate laikomų automobilių ir pučiant stipriam vėjui gaisras išplito. Mes suskaičiavom 9 statinius. Tai nereiškia, kad jie ūkiniai pastatai, bet ten ir lauko virtuvė, kiti sandėliukai. Viena laimė, kad vėjas nenunešė liepsnų į gyvenamuosius namus. Tai galime pasidžiaugti, kad visi gyvenamieji namai, kurie stovėjo, yra apsaugoti, nenukentėję.“, – penktadienį Šilutės r. savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje apie nakties padarinius trumpai papasakojo A. Ališauskas.

Dar pridūrė, jog šiuo metu situacija valdoma, mat gaisrą užgesinti padėjo ir ugniagesiai iš Klaipėdos, Gargždų, Plungės, Šilalės. Anot A. Ališausko, sutelktom pajėgom darbai vyksta sklandžiai.

Tą pačią naktį, ugniagesiai lėkė ir į Šyšgirių kaimą. Ten išvirto galvijų fermos sienos, ant galvijų įgriuvo stogas. „Skaudus įvykis, juk gyvi padarai užversti… Vienas skyrius išvyko ten, kitas – į Gorainius. Tokiais atvejais turėtų būti sutelkiamos ūkininkų sąjungos ir kitos pajėgos. Ten darbas vyksta intensyviai. Nežinome, kada baigs“, – pastebėjimais dalijosi A. Ališauskas.

Nelaimės vietą apžiūrėjo ir Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis kartu su vicemeru Sigitu Šepučiu. Jiedu penktadienį tvirtino, kad situaciją Šyšgiriuose suvaldyti gali tik specialistai, o ne pašaliniai asmenys. „Ten reikia specialistų. Po stogų neįlis bet kas. Ten reikia šalmų, specialios aprangos, atramų. Vieną galą tvarkai, kitas jau gali spausti… Labai atsargiai reikia. Pajėgų gal užtektų, bet dėl saugumo mes nenorime, kad ten aplinkui būtų žmonių. Dar po stogu“, – kalbėjo meras.

„Tokioje situacijoje viršininkų nebėra. Mes turime dirbti visi sutelktai ir be jokių pykčių mūsų rajono labui. Meras važiuos į Gorainius. Reikia žmonėms padėti, reikia sutvarkyti atliekas“, – apibendrino Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas, penktadienį vykusio Ekstremalių situacijų posėdžio pirmininkas Remigijus Rimkus.

 

Drevernos uoste. Sandros Aleks nuotr.

Praėjusią parą šalyje siautusi audra pridarė daug nuostolių. Ugniagesiai gelbėtojai per parą atliko 531 gelbėjimo darbą, iš jų net 471 kartą jie vyko šalinti ant kelių, automobilių, elektros linijų ir kitose vietose nuvirtusių medžių ir konstrukcijų. Klaipėdos apskrityje tokių įvykių metu jiems teko darbuotis 93, Vilniaus – 66, Kauno – 58, Panevėžio – 58, Šiaulių ir Utenos – 47, Tauragės – 32, Telšių – 31, Marijampolės – 22, Alytaus – 17 kartų. Iš viso šiemet ugniagesiai gelbėtojai 838 kartus vyko šalinti ant kelių ir automobilių nugriuvusių medžių.

Viktorija Skutulienė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite