Atveriami platesni keliai visuomenei ir verslui įsitraukti į mecenatystę

Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė Mecenavimo įstatymo pataisų projektui. Numatoma ženkliau skatinti geruosius mecenatystės pavyzdžius ir sklaidą visuomenėje.

„Įstatymo pokyčiais siekiame pagerbti didesnį kiekį rėmėjų, kurie pagal dabartines nuostatas nepatenka į mecenatų kategorijas, tačiau ženkliai prisideda prie visuomenės raidos, valstybės gerovės, pilietiškumo stiprinimo. Tobulindami mecenavimo teisinę bazę siekiame paskatinti didesnį visuomenės ir verslo įsitraukimą į mecenatystę, filantropijos iniciatyvas, taip pat deramai pagerbti mecenatus“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.

Nauja mecenatų kategorija

Įstatymo pataisų projektu greta jau esamų nacionalinių ir savivaldybių mecenatų siūloma įteisinti naują mecenatų kategoriją – bendruomenės mecenatus. Bendruomenės mecenato vardas būtų suteikiamas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio bendra paramos suma per vienerius metus būtų ne mažesnė kaip 50 tūkst. eurų. Taip pat siūloma nustatyti, kad bendruomenės mecenatų (kaip ir nacionalinių bei savivaldybės) vardai įrašomi į Mecenatų knygą. Ji būtų  pildoma ir saugoma Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.

Kaip ir iki šiol, nacionalinio mecenato vardas būtų skiriamas tam, kas per metus mecenuojamam projektui suteikė paramos už ne mažiau kaip 1 mln. eurų, savivaldybės mecenato vardas – tam, kas skyrė ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, jei savivaldybėje gyvena iki 25 tūkst. gyventojų, o didesnėse savivaldybėse – daugiau kaip 250 tūkst. eurų.

Įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad mecenato vardas asmeniui gali būti suteiktas daugiau nei vieną kartą. Naujuoju įstatymo projektu siūloma papildyti sričių, kuriose gali būti įgyvendinami mecenuojamieji projektai, sąrašą. Greta sveikatos priežiūros, kultūros ir meno, paveldo, mokslo, visuomenės gerovės, sporto, švietimo sričių siūloma įrašyti ir pilietinės visuomenės stiprinimą.

Mecenavimo taryba

Siekiant aktyviau įtraukti visuomenę į teisėkūros procesus, Mecenavimo tarybai siūloma suteikti papildomas funkcijas: analizuoti mecenavimo procesus, aktualias šios srities problemas, nagrinėti klausimus dėl mecenavimo ir paramos procesus reglamentuojančių teisės aktų poreikio bei galiojančių teisės aktų tobulinimo.

Šiuo metu Mecenavimo įstatyme nenumatyta, per kiek laiko turi būti įteiktas savivaldybės mecenato  ženklas, datą pasirenka pati savivaldybė. Siekiant didesnio visuomenės dėmesio mecenatams ir tinkamai juos pagerbti, siūloma visus renginius sujungti į vieną ir apibrėžti, kad pagrindinis renginys įvyktų ne vėliau kaip per metus nuo sprendimo priėmimo. Mecenavimo įstatymo pataisų projektas bus teikiamas Seimui.

Kultūros ministerijoje dirbusi Mecenavimo skatinimo darbo grupė taip pat parengė papildomus siūlymus, apimančius ir finansines paskatas, kurios galėtų didinti visuomenės įsitraukimą į rėmimą ir mecenatystę. Vienas galimų sprendimų yra deklaravimo bei paramos skyrimo formų tobulinimas, jų sujungimo sprendimai, nes ne tik gera žmonių valia, bet ir patogūs IT įrankiai leistų dar paprasčiau skirti paramą toms sritims ir organizacijoms, kurioms jos labiausiai reikia. Darbo grupė taip pat siūlo organizuoti kasmetinę mecenavimo konferenciją, skirti dėmesį nuosekliai rėmimo skatinimo komunikacijai. Šiais naujais žingsniais siekiama pasidalinti gerosiomis Lietuvos ir užsienio mecenavimo praktikomis, užmegzti bendradarbiavimą tarp įvairių sektorių ir verslo, taip pat pagerbti iniciatyvas, kurios nepatenka į mecenavimo apibrėžimą, bet aktyviai veikia. Atkreiptas dėmesys į kultūros sektoriaus kompetencijų papildomų lėšų pritraukimo srityje auginimo poreikį, planuojama išanalizuoti multiplikatoriaus principą, skatinant privatų sektorių procentą nuo biudžeto skirti meno ir dizaino darbams įsigyti ar eksponuoti.

Kultūros min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite