Atveriami platesni keliai visuomenei ir verslui įsitraukti į mecenatystę

Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė Mecenavimo įstatymo pataisų projektui. Numatoma ženkliau skatinti geruosius mecenatystės pavyzdžius ir sklaidą visuomenėje.

„Įstatymo pokyčiais siekiame pagerbti didesnį kiekį rėmėjų, kurie pagal dabartines nuostatas nepatenka į mecenatų kategorijas, tačiau ženkliai prisideda prie visuomenės raidos, valstybės gerovės, pilietiškumo stiprinimo. Tobulindami mecenavimo teisinę bazę siekiame paskatinti didesnį visuomenės ir verslo įsitraukimą į mecenatystę, filantropijos iniciatyvas, taip pat deramai pagerbti mecenatus“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.

Nauja mecenatų kategorija

Įstatymo pataisų projektu greta jau esamų nacionalinių ir savivaldybių mecenatų siūloma įteisinti naują mecenatų kategoriją – bendruomenės mecenatus. Bendruomenės mecenato vardas būtų suteikiamas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio bendra paramos suma per vienerius metus būtų ne mažesnė kaip 50 tūkst. eurų. Taip pat siūloma nustatyti, kad bendruomenės mecenatų (kaip ir nacionalinių bei savivaldybės) vardai įrašomi į Mecenatų knygą. Ji būtų  pildoma ir saugoma Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.

Kaip ir iki šiol, nacionalinio mecenato vardas būtų skiriamas tam, kas per metus mecenuojamam projektui suteikė paramos už ne mažiau kaip 1 mln. eurų, savivaldybės mecenato vardas – tam, kas skyrė ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, jei savivaldybėje gyvena iki 25 tūkst. gyventojų, o didesnėse savivaldybėse – daugiau kaip 250 tūkst. eurų.

Įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad mecenato vardas asmeniui gali būti suteiktas daugiau nei vieną kartą. Naujuoju įstatymo projektu siūloma papildyti sričių, kuriose gali būti įgyvendinami mecenuojamieji projektai, sąrašą. Greta sveikatos priežiūros, kultūros ir meno, paveldo, mokslo, visuomenės gerovės, sporto, švietimo sričių siūloma įrašyti ir pilietinės visuomenės stiprinimą.

Mecenavimo taryba

Siekiant aktyviau įtraukti visuomenę į teisėkūros procesus, Mecenavimo tarybai siūloma suteikti papildomas funkcijas: analizuoti mecenavimo procesus, aktualias šios srities problemas, nagrinėti klausimus dėl mecenavimo ir paramos procesus reglamentuojančių teisės aktų poreikio bei galiojančių teisės aktų tobulinimo.

Šiuo metu Mecenavimo įstatyme nenumatyta, per kiek laiko turi būti įteiktas savivaldybės mecenato  ženklas, datą pasirenka pati savivaldybė. Siekiant didesnio visuomenės dėmesio mecenatams ir tinkamai juos pagerbti, siūloma visus renginius sujungti į vieną ir apibrėžti, kad pagrindinis renginys įvyktų ne vėliau kaip per metus nuo sprendimo priėmimo. Mecenavimo įstatymo pataisų projektas bus teikiamas Seimui.

Kultūros ministerijoje dirbusi Mecenavimo skatinimo darbo grupė taip pat parengė papildomus siūlymus, apimančius ir finansines paskatas, kurios galėtų didinti visuomenės įsitraukimą į rėmimą ir mecenatystę. Vienas galimų sprendimų yra deklaravimo bei paramos skyrimo formų tobulinimas, jų sujungimo sprendimai, nes ne tik gera žmonių valia, bet ir patogūs IT įrankiai leistų dar paprasčiau skirti paramą toms sritims ir organizacijoms, kurioms jos labiausiai reikia. Darbo grupė taip pat siūlo organizuoti kasmetinę mecenavimo konferenciją, skirti dėmesį nuosekliai rėmimo skatinimo komunikacijai. Šiais naujais žingsniais siekiama pasidalinti gerosiomis Lietuvos ir užsienio mecenavimo praktikomis, užmegzti bendradarbiavimą tarp įvairių sektorių ir verslo, taip pat pagerbti iniciatyvas, kurios nepatenka į mecenavimo apibrėžimą, bet aktyviai veikia. Atkreiptas dėmesys į kultūros sektoriaus kompetencijų papildomų lėšų pritraukimo srityje auginimo poreikį, planuojama išanalizuoti multiplikatoriaus principą, skatinant privatų sektorių procentą nuo biudžeto skirti meno ir dizaino darbams įsigyti ar eksponuoti.

Kultūros min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite