Atšvaitų diena primena saugumo svarbą tamsiuoju paros metu

pėstieji kelyjeTamsiuoju paros metu kelyje svarbiausia – būti matomam. Šviesą atspindintys elementai padeda išvengti nelaimių ir gali išgelbėti gyvybę. Spalio trečiasis ketvirtadienis – Atšvaitų diena – primena, kad saugumas prasideda nuo mažų, bet svarbių sprendimų.

Matomumo stoka kainuoja gyvybes

Transporto priemonių partrenkti pėstieji prietemoje, esant blogoms matomumo sąlygoms (dulksna, lietus, rūkas, šlapdriba), nepakankamai apšviestuose ir visai neapšviestuose keliuose dažniausiai būna dėl neatsakingo pačių pėsčiųjų elgesio.

Praėjusiais metais eismo įvykiuose žuvo 34 pėstieji, dauguma jų (74 proc.) – tamsiuoju paros metu. Beveik nė vienas jų neturėjo jokio šviesą atspindinčio elemento. Šiais metais tamsiuoju paros metu žuvo 8 pėstieji, jų amžius nuo 28 iki 77 metų. Dauguma pėsčiųjų, kurie buvo sužeisti eismo įvykiuose neapšviestuose keliuose, taip pat neturėjo šviesą atspindinčių elementų.

Mažos detalės, gelbstinčios gyvybes

Esant blogoms matomumo sąlygoms vairuotojai per vėlai pastebi pėsčiąjį, kuris nesilaiko reikalavimo turėti šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegus kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

Įsidėmėkite, kad tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėsčiajam, dviračio, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui būti saugesniam kelyje gali padėti ir padeda šviesą atspindintys elementai – atšvaitas, ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais, šviečiantis žibintas, prožektorius.

Tris kartus didesnis šansas būti pastebėtam

Su šviesą atspindinčiu elementu žmogus pastebimas iš tris kartus didesnio atstumo. Tai ypač svarbu užmiesčio, neapšviestų gyvenviečių, sodų bendrijų, priemiesčių keliuose.

Vairuotojas, važiuodamas tamsiuoju paros metu su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, tiesiame kelio ruože pėsčiąjį be atšvaitų pastebi tik iš 50 metrų atstumo, o pėsčiąjį su atšvaitais – 150 metrų atstumu. Važiuodamas su tolimosiomis žibintų šviesomis, vairuotojas pėsčiąjį be atšvaito gali pamatyti 100 metrų atstumu, o su atšvaitu – 300 metrų. Vadinasi, tais atvejais, kai naudojamas šviesą atspindintis elementas, vairuotojas turės daugiau laiko apvažiuoti pėsčiąjį ir išvengti eismo įvykio.

Pagrindinės taisyklės

  • Turėti ir tinkamai naudoti tamsiuoju paros metu (esant blogam matomumui) matomumą gerinančias saugos priemones – atšvaitus, ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais, šviečiančius žibintus.
  • Šios priemonės privalomos ir būtinos neapšviestuose keliuose einant kelkraščiu, važiuojamosios kelio dalies pakraščiu arba ten stovint tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui.
  • Atšvaitas, šviečiantis žibintas turi būti gerai matomas kitiems eismo dalyviams. T. y. jis negali būti paslėptas po drabužiais, pažastimi, kuprine, rankine ar pan.
  • Turint vieną atšvaitą (ir einant kelkraščiu, važiuojamosios kelio dalies pakraščiu prieš transporto priemonių judėjimo kryptį), jis turi būti pritvirtintas dešinėje pusėje.
  • Pėstieji privalo judėti šaligatviais, pėsčiųjų takais (dešine puse) arba pėsčiųjų ir dviračių takais (pėstiesiems skirta puse), o ten kur jų nėra, – kelkraščiu.
  • Kelkraščiu, važiuojamosios kelio dalies pakraščiu privaloma eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, t. y. kairiąja kelio puse.
  • Į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę leidžiama eiti tik pėsčiųjų perėjomis (šviesoforu reguliuojama, nereguliuojama, požemine ar esančia virš kelio), kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Neperžengti perėjos ribų, laikytis dešinės pusės.
  • Jeigu matomumo zonoje perėjos (ar sankryžos) nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau būtina įsitikinti, kad eiti saugu.
  • Kur eismas reguliuojamas, privaloma paisyti šviesoforo signalų.
  • Įžengti į važiuojamąją kelio dalį leidžiama tik po to, kai įvertinamas atstumas iki artėjančių transporto priemonių, jų greitis ir įsitikinama, kad eiti saugu.

DRAUDŽIAMA prieš įžengiant į važiuojamąją kelio dalį ir einant ja naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, ausinukais ir pan., kurie atitraukia dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdo įsitikinti savo saugumu.

Lietuvos policijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite