Atidaryta Gamtos mokykla Kuršių nerijoje

Kuršių nerijos nacionaliniame parke oficialiai atidaryta Gamtos mokykla, įkurta atnaujintuose pastatuose Smiltynėje ir naujame pastate ant marių kranto Nidoje. Pagrindinis Gamtos mokyklos tikslas – pristatyti visuomenei Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybes, kas ir kodėl saugoma.

„Džiugu, kad jaunimas galės atvykti ir pažinti Kuršių nerijos parką dirbdamas įspūdingoje medinės architektūros gamtos mokykloje, kurios pastatas gyvuoja Smiltynėje nuo 1912 metų“, – sakė Gamtos mokyklos atidaryme dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Gamtos mokykla tai neformalaus gamtosauginio švietimo erdvė, skirta visiems Kuršių nerijos lankytojams – vaikams, jaunimui, suaugusiems, pritaikyta ir negalią turintiems žmonėms bei senjorams. Labai laukiamos ir moksleivių klasės. Gamtos mokykla veiks visus metus ir atvykstančioms grupėms siūlys Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtosaugines programas.

Atnaujintuose pastatuose Smiltynėje įrengtos edukacinės, nakvynės, maitinimo ir poilsio erdvės. Mokykla vienu metu galės priimti iki 15 asmenų grupes. Naujame pastate Nidoje laukiamos grupės iki 25 žmonių. Gamtos pamokos vyks ne tik mokyklos erdvėse, bet ir laukinėje gamtoje, miške, kopose, tyrimų dirbtuvėse ar naktiniuose žygiuose. Keliaujant iš Smiltynės į Nidą, bus galima susipažinti su visos Kuršių nerijos gamta.

Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos mokyklos įrengimas finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų Regioninės plėtros fondų lėšų pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vykdomą projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“.

Šiuo metu saugomose teritorijose yra 9 gamtos mokyklos: Aukštaitijos, Dzūkijos ir Kuršių nerijos nacionaliniuose parkuose, taip pat Sirvėtos, Kauno marių, Kurtuvėnų, Varnių ir Žagarės regioniniuose parkuose bei Žuvinto biosferos rezervate. Gamtos mokyklos kviečia ne tik pažinti, bet ir moko atsakingo elgesio gamtoje.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nusikaltėlių taikinyje – ir mobiliosios piniginės. Kaip saugiai atsiskaityti telefonu?

Atsiskaitant už prekes ir paslaugas, iš kišenės vis dažniau traukiama ne fizinė piniginė ar banko kortelė, o mobilusis telefonas. Patogumą, kai atsiskaitymams galima naudoti išmanųjį įrenginį, ypač vertina jaunimas. Finansų ekspertas primena, kokių taisyklių reikia laikytis, kad šis atsiskaitymo būdas būtų ne tik patogus, bet ir saugus.  „Sukčiai nuolat ieško silpnų vietų, kad galėtų pasinaudoti žmonių patiklumu, skubėjimu ar nepakankamu informuotumu. Išmaniuosius įrenginius atsiskaitymams naudojantieji nėra išimtis“, – įspėja „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška. Saugumas prasideda nuo paties

ESO pataria, kaip žiemą naudoti elektrą protingai ir sutaupyti

elektros

Atšalus orams gyventojai dažniau ieško papildomų šilumos šaltinių. Įsijungia elektrinį šildytuvą, grindinį šildymą ar kitą elektros prietaisą, norėdami palaikyti komfortišką temperatūrą namuose. Tačiau ilgesniam laikui palikti veikti šie įrenginiai gali gerokai padidinti elektros suvartojimą. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dalijasi praktiniais patarimais. Pasirodo net ir per šalčius sąskaitas galima suvaldyti, jei imamasi paprastų, bet veiksmingų sprendimų. Namų sandarumas – pirmas žingsnis taupant Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tenka daugiau šildytis, – šilumos nuostoliai. Jei būstas nėra sandarus, net ir įjungus papildomą šildytuvą

Literatūrinė Ievos Simonaitytės premija paskirta rašytojui Dovydui Pancerovui

Pancerovas

Sausio 23 d., 18 val., Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyks iškilmingas 40-osios Literatūrinės Ievos Simonaitytės premijos teikimo vakaras. Apdovanojimas bus įteiktas iš Šilutės kilusiam rašytojui Dovydui Pancerovui už 2025 metais išleistą romaną „Pragaro vartai“.   Tarp 16 pretendentų „Pragaro vartai” – tai psichologiškai paveikus pasakojimas apie jauno tėvo bandymą prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo karo paženklintame pasaulyje. Pagrindinis herojus, suvokęs savo asmenines nesėkmes ir bijodamas tapti svetimu sūnaus akyse, palieka šeimą bei darbą ir grįžta į gimtąjį Uostadvarį. Čia, vaikystės namuose, jis

Ne visiems maisto produktams vieta šaldytuve

maistas šaldytuve

Lietuvoje trečdalis žmonių prisipažįsta maistą išmetantys bent kartą per savaitę ar net dažniau. Tai reiškia, kad dalis įsigytų produktų taip ir nepasiekia stalo. Dažnai taip nutinka dėl perpildyto ir netvarkingo šaldytuvo, kuriame pamirštami patiekalų likučiai ar produktai sugenda. Verta iš naujo įvertinti, kuriuos produktus iš tiesų būtina laikyti šaldytuve, o kam tinka ir spintelė arba sandėliukas. Pirmas žingsnis mažiau švaistant Pirmasis žingsnis siekiant sumažinti maisto švaistymą – iš naujo apgalvoti, ką iš tiesų reikia laikyti šaldytuve. Daugelis produktų puikiai išsilaiko

Taip pat skaitykite