Atidaryta Gamtos mokykla Kuršių nerijoje

Kuršių nerijos nacionaliniame parke oficialiai atidaryta Gamtos mokykla, įkurta atnaujintuose pastatuose Smiltynėje ir naujame pastate ant marių kranto Nidoje. Pagrindinis Gamtos mokyklos tikslas – pristatyti visuomenei Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybes, kas ir kodėl saugoma.

„Džiugu, kad jaunimas galės atvykti ir pažinti Kuršių nerijos parką dirbdamas įspūdingoje medinės architektūros gamtos mokykloje, kurios pastatas gyvuoja Smiltynėje nuo 1912 metų“, – sakė Gamtos mokyklos atidaryme dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Gamtos mokykla tai neformalaus gamtosauginio švietimo erdvė, skirta visiems Kuršių nerijos lankytojams – vaikams, jaunimui, suaugusiems, pritaikyta ir negalią turintiems žmonėms bei senjorams. Labai laukiamos ir moksleivių klasės. Gamtos mokykla veiks visus metus ir atvykstančioms grupėms siūlys Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtosaugines programas.

Atnaujintuose pastatuose Smiltynėje įrengtos edukacinės, nakvynės, maitinimo ir poilsio erdvės. Mokykla vienu metu galės priimti iki 15 asmenų grupes. Naujame pastate Nidoje laukiamos grupės iki 25 žmonių. Gamtos pamokos vyks ne tik mokyklos erdvėse, bet ir laukinėje gamtoje, miške, kopose, tyrimų dirbtuvėse ar naktiniuose žygiuose. Keliaujant iš Smiltynės į Nidą, bus galima susipažinti su visos Kuršių nerijos gamta.

Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos mokyklos įrengimas finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų Regioninės plėtros fondų lėšų pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vykdomą projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“.

Šiuo metu saugomose teritorijose yra 9 gamtos mokyklos: Aukštaitijos, Dzūkijos ir Kuršių nerijos nacionaliniuose parkuose, taip pat Sirvėtos, Kauno marių, Kurtuvėnų, Varnių ir Žagarės regioniniuose parkuose bei Žuvinto biosferos rezervate. Gamtos mokyklos kviečia ne tik pažinti, bet ir moko atsakingo elgesio gamtoje.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite