Ateina vasara: šilumos sulauksime nebent po Joninių

Birželio 1 d. – kalendorinės vasaros pradžia. Lietuviškas žodis „vasara“ yra indoeuropiečių kalbos kilmės, reiškiantis ankstyvą metą (plg. sanskrito kalba vasar „anksti“).

Vasara – šilčiausias metų laikas. Ką ir besakyti, šiemet lietuviai po šaltos žiemos ir drėgno pavasario laukia nesulaukia ateinančios vasaros. Juk pavasario šilumos nebuvo…

Vasara pasaulyjevasara

Kai šiauriniame žemės pusrutulyje ateina vasara, pietiniame pusrutulyje – žiema. Taigi, kai Lietuvoje vasara, Australijoje – žiema. Pietiniuose kraštuose, nors ir egzistuoja sąvokos – metų laikai, nes oro temperatūra svyruoja, tačiau žiemos metu ten vis tiek šilčiau, nei Lietuvoje per pačią vasarą. Ekvatoriuje iš viso nesikeičia metų laikai, čia saulė visada šviečia vienodai. Arktikoje vasarą saulė niekada nenusileidžia, keletą mėnesių šviečia ir dieną, ir naktį, tačiau žiemą du mėnesius saulė visai nepateka.

Temperatūra vis kyla

Mokslininkai teigia, kad visoje žemėje temperatūra nuolatos po truputį kyla. Skaičiuojama, kad per 40 metų temperatūra pakyla apytikriai 10°C. Žemės oro temperatūra turi įtakos ir vandens lygiui. Per 40 metų jis taip pat pakyla apytikriai 20 cm. Tokie pokyčiai gali grėsti žemės gyvybei.

Didžiausia temperatūra visoje žemėje iki šiol užfiksuota Afrikoje 1922 m. spalio 13 d. Tuomet ji buvo pakilusi iki 57,8°C. Didžiausia temperatūra Lietuvoje iki šiol užfiksuota 1994 m. liepos 30 d. Zarasuose – 37,5°C.

Etnologas L. Klimka geros vasaros nežada

Garsus Lietuvos etnologas, gamtos mokslų daktaras prof. Libertas Klimka geros vasaros nežada. Būsianti šalta vasara ir derlius prastas. Vėlavo sugrįžti kregždės, kurios, sakoma, parneša šilumą.

Vasaros pradžia bus be laukiamos šilumos. Po šalto birželio turėtų ateiti šilta liepa. Gegutė šiemet užkukavo dar nesusprogus lapams. Tai reiškia, kad bus blogai, derlius prastas.

Nuo seno sakoma, jeigu gegutė užkukuoja ant nuogų šakų, bus ar labai kontrastingi orai, ar labai mažai šilumos, tada prastas derlius išauga ir žmonėms būna sunku išgyventi.

Profesorius patarė stebėti, kokia bus Sekminių diena, kuri šiais metais bus švenčiama birželio 5-ąją. Jeigu Sekminių diena saulėta ir graži, tada ir vasara bei tikroji šiluma ateina. Bet jeigu su vėju ir lietumi, tai dar tenka susigūžti.

Dr. L. Klimka sutinka, kad prognozuojamam prastam būsimam derliui gali pakenkti ir šaltas pavasaris, kurio orą jis išpranašavo dar žiemos pabaigoje. Šiltesnių orų sulauksime nebent po Joninių.

Tik  į antrą vasaros pusę, po Joninių, tikriausiai galėsime pradėti mėgautis šiluma. Kad tik didelių kontrastų daug nebūtų, nes kartais būna, kad po tokio šalto, vėjuoto oro staiga prasideda sausra.

Metai, anot dr. L. Klimkos, bus sunkūs visomis prasmėmis: nerimo ir netikrumo tikrai yra daug.

pamarys.eu inf.

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite