Onkologinės ligos diagnozė dažnai užklumpa netikėtai, o su ja susitaikyti sunku tiek pacientui, tiek jo šeimos nariams. Nors dėmesys, rūpestis ir buvimas šalia fiziškai negydo ligos, tai tikrai padeda pagerinti sergančiojo emocinę būklę, sako gydytoja Gerda Volkovienė, slauganti vėžiu sergantį artimą žmogų.

Gydytoja anesteziologė-reanimatologė Gerda Volkovienė sako, kad sužinojus, jog jos artimam žmogui diagnozuota onkologinė liga, pirmiausiai aplankė išgąstis.

„Vėliau laikas padeda viskam „susigulėti“, tačiau pirmosiomis dienomis vyrauja nekokie jausmai – šokas, baimė, liūdesys. Labiausiai ramina tai, kad šiuolaikinis gydymas yra itin pažangus ir dažniausiai gali padėti pacientams, vėžys tikrai nebėra mirties nuosprendis ar gyvenimo pabaiga“, – teigia pašnekovė.

Ji priduria, kad nors onkologinė liga ir nėra mirties nuosprendis, tenka susitaikyti su tuo, jog paciento ir artimųjų gyvenimas keisis bei prasidės nelengvas gydymas. „Prie to tenka priprasti. Gyvenimas su onkologine liga tęsiasi net ir pasveikus – ateityje bus privalomas nuolatinis stebėjimas, o tam tikrais laiko tarpais reikės atlikti tyrimus, kad būtų galima sužinoti, ar liga neatsinaujino. Visa tai pareikalauja daug kantrybės, ištvermės ir pastangų tiek iš šeimos narių, tiek iš paties paciento“, – dalinasi gydytoja.

Dėl šios priežasties itin svarbus atviras bendravimas artimųjų rate – neslėpti nei diagnozės, nei varginančių simptomų ar gąsdinančių minčių. Nors apie užklupusią ligą ar nemalonius pojūčius susirgusiajam onkologine liga gali būti sunku kalbėtis, vis dėlto realios situacijos aptarimas gali būti naudingas abiem pusėms: sergantysis aiškiai išsako savo poreikius, o artimieji gali geriau suprasti, kaip jam padėti.

Nuotaiką pakeldavo šeimos narių lauknešėliai

G. Volkovienė pastebi, kad dažniausiai ši liga užklumpa netikėtai, pavyzdžiui, kuomet žmogus mano, jog yra visiškai sveikas. Tokia netikėta diagnozė gali labai neigiamai paveikti asmens emocinę sveikatą, todėl besąlygiškas artimųjų palaikymas yra be galo svarbus. „Negandas išgyventi daug lengviau, kai artimieji šalia – pacientas turi galimybę pasidalinti savo mintimis, išgyvenimais, o artimieji palepina jį dėmesiu, jo mėgstamu maistu. Nors visa tai negydo ligos, bet tikrai pagerina sergančiojo emocinę būklę“, – pataria ji.

Gydytoja atvirauja, kad jos artimam žmogui, kaip ir daugeliui onkologinių ligų pacientų, kyla problemų su mityba, kai net kadaise mėgstamiausi buvę patiekalai tampa nebepatrauklūs. Gydytojai dietologai pabrėžia, kad leidimas pacientui nevalgyti neturėtų būti šios situacijos sprendimas – susidūrus su šia apetito stoka, kietą maistą kuriam laikui galima pakeisti medicininės paskirties gėrimais, kuriuose būtų gausu baltymų ir omega-3 riebalų rūgščių.

„Intensyviai slaugyti artimojo man neteko, kadangi jo būklė pakankamai gera, todėl tam tikrus dalykus pavyksta atlikti pačiam. Nepaisant to, su meile paruošti artimųjų lauknešėliai visuomet pakelia pacientui nuotaiką. Į tokį lauknešėlį dėdavau mėgstamiausių patiekalų, ledų ir kitų saldumynų. Pastebėjome, kad žiūrint filmus ar serialus greičiau prabėgdavo laikas, tad atnešiau ir kompiuterį su ausinėmis. Visa tai padeda pacientui jaustis kiek geriau, nors, žinoma, labiausiai džiugina pats apsilankymas ir praleistas laikas kartu“, – prisimena pašnekovė.

Ji priduria, kad chemoterapija pareikalauja itin daug jėgų, todėl išgirdus vėžio diagnozę rekomenduojama gydymui ruoštis iš anksto – tinkamai maitintis, vartoti maisto papildus, baltyminius gėrimus, taip pat daugiau laiko skirti poilsiui. Itin svarbu nusiteikti, kad gydymas gali užtrukti ilgiau, nei norėtųsi, tad tinkamas darbo ir poilsio režimas bei subalansuota mityba turi tapti sergančiojo pagrindiniu tikslu – to prireiks ne tik gydymo metu, bet ir įveikus onkologinę ligą.

ELTA