Lietuvoje veikiančias farmacijos bendroves vienijanti Vaistų gamintojų asociacija (VGA) atkreipia dėmesį, kad netrukus gali ne tik pabrangti vaistai, bet ir imti jų trūkti. Pokyčius gali nulemti įsigaliojusi nauja Europos Sąjungos (ES) Miesto nuotekų valymo direktyva, kuri labiausiai palies kosmetikos ir farmacijos sektorius.

„Direktyva siekiama apsaugoti aplinką nuo neigiamo miesto nuotekų ir nuo biologiškai skaidžių gamybinių nuotekų iš pramonės įmonių, taip pat ir farmacijos, poveikio. Tačiau direktyvos poveikio pastarajai, įskaitant vaistų prieinamumą ir jų kainodarą, vertinimas nebuvo atliktas visapusiškai. Ypač atsižvelgiant į dabartinį vaistų trūkumą ir dedamas pastangas užtikrinti ES farmacijos pramonės savarankiškumą“, – tvirtina VGA vadovė Genutė Voverienė.

Naują direktyvą įgyvendinti bus dar sunkiau

Naujojoje direktyvoje nurodoma, kad farmacijos ir kosmetikos sektorių įmonės turės finansuoti kelių šimtų nuotekų valymo įrenginių visoje Europoje atnaujinimą. Europoje veikiančios šių sektorių bendrovės taip pat turės padengti visas įrenginių ir kitas eksploatacines išlaidas.

„Manome, kad direktyva turėtų apimti visus pramonės sektorius, pasižyminčius mikrodalelių tarša. Taip  siekiama užtikrinti visapusišką ir teisingą principo „teršėjas moka“ taikymą. Be to, reikalingas specialus ES finansavimas. Tai padėtų valstybėms narėms įgyvendinti direktyvos reikalavimus, ypač mažesnėse valstybėse narėse. Kitaip vargu, ar bus pasiekti keliami tikslai“, – sako VGA vadovė.

Jos vertinimu, dabartiniai direktyvos užmojai, ypač susiję su įgyvendinimo terminais ir išteklių paskirstymu, yra pernelyg aukšti. Dėl to gali kilti didelių sunkumų, ypač toms ES narėms, kurių infrastruktūra ir ekonominiai pajėgumai – ne tokie išvystyti.

Vokietijos vyriausybės ir Europos vandens pramonės duomenimis, direktyvoje numatytos sistemos diegimo išlaidos sieks nuo 5 iki 11 mlrd. eurų per metus. Anot Europos asociacijos „Medicines for Europe“ ekspertų, tai sukeltų generinių vaistų trūkumo cunamį. Taip pat  gali turėti katastrofiškų pasekmių pacientų galimybėms gauti vaistų ir sveikatos priežiūros sistemų tvarumui Europoje.

Dar prieš priimant naująją direktyvą absoliuti dauguma ES valstybių narių – Austrija, Bulgarija, Čekija, Vokietija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Graikija, Italija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Rumunija, Slovėnija ir Ispanija – išreiškė susirūpinimą dėl šio įstatymo. 16 ES narių vieningai tvirtina, kad direktyva pakenks būtiniausių vaistų prieinamumui ir kad Europos Parlamentas nesiėmė visų pastangų apsaugoti pacientų prieigą prie vaistų.

Rizika prarasti būtiniausius vaistus

VGA duomenimis, nors generinių vaistų rinkos vertė siekia tik 19 proc., tarp būtiniausių medikamentų visoje ES jų yra net 9 iš 10. Pasak asociacijos vadovės, dėl didelių gamybos apimčių, mažų maržų ir griežtai ribojamų kainų ši vaistų kategorija yra itin pažeidžiama naujosios direktyvos.

„Kai kurios šalys jau dabar yra įvertinusios, kad papildomi kaštai, teksiantys pigiausiems ir plačiausiai vartojamiems vaistais, gali būti didesni nei dabartinė šių vaistų pakuotės kaina. Padidėjusios išlaidos gali turėti pražūtingų padarinių vaistams, kurie parduodami vos po kelis centus už tabletę, pavyzdžiui, antibiotikams, vaistams nuo diabeto, padidėjusio kraujospūdžio. Dalies vaistų gali tiesiog nelikti, nes jų neapsimokės pagaminti, o tai neigiamai atsilieps pacientams, tiek finansiškai, tiek ir sveikatos būklės atžvilgiu“, – pabrėžia VGA atstovė.

Jau dabar Europoje trūksta vaistų nuo skausmo, aukšto kraujospūdžio, infekcijų ir vėžio. Taip rodo „Medicines for Europe“ duomenys. Asociacijos ekspertų vertinimu, įsigaliojus naujajai direktyvai, ji paveiktų visas šias kategorijas ir smarkiai pablogintų situaciją bendrijoje.

Pagal Vaistų gamintojų asociacijos inf.