Ar apsimoka statyti saulės kolektorių?

Apie saulės kolektorius, pašildančius vandenį, jau esame rašę. Kiek jie atneša naudos ir verta išlaidauti dėl įrenginio, kurio veikimas priklauso nuo saulės kaprizų?
Kalbiname tuos, kurie saulės energiją naudoja metus ir ilgiau.

UAB Šilutės halės ūkvedys Arūnas Kakta mano, kad saulės kolektorius turėtų atsipirkti per 3-5 metus.

Atsipirks per 3-5 metus
Ant Šilutės halės stogo sumontuotos saulės baterijos ir nedidelis saulės kolektorius vandeniui šildyti. Saulės pagaminta elektros energija parduodama, o šiltas vanduo naudojamas savo reikmėms. Pasak UAB Šilutės halės ūkvedžio Arūno Kaktos, saulės kolektoriai čia sumontuoti pernai, liepos mėnesio pradžioje, ir eksploatuojami daugiau kaip metus. Halėje kasdien dirba apie 40 žmonių. Šiltas vanduo reikalingas indams plauti, tai ypač svarbu prekiautojams mėsa ir žuvimi bei čia veikiančiai kirpyklai. Per mėnesį sunaudojama apie 80 kubinių metrų vandens.
Anksčiau vanduo ir patalpos buvo šildomi tik krosnių kuru kūrenamoje katilinėje. Per metus sunaudodavo apie 11 tonų krosnių kuro. Pernai pastačius apie 10 tūkst. litų kainavusį saulės kolektorių, kuro sąnaudos sumažėjo dviem tonomis – sutaupyta apie 6 tūkst. Lt. Halės ūkvedys atkreipė dėmesį, kad pernykštė žiema buvo gana šilta, todėl vien saulės kolektoriui nuopelnų už išlaidų sumažėjimą skirti nereikėtų. Jo manymu, kolektorius atsipirks per 3-5 metus, priklausomai nuo oro temperatūros ir saulėtų dienų kiekio.
Veikia 9 mėnesius
Įrenginys veikia kai tik nors kiek šviečia saulė, kad ir pro debesis. Per metus jis gali dirbti apie 9 mėnesius. Karštomis vasaros dienomis vandens temperatūra pakyla iki 80 laipsnių, kai atvėsta orai – maždaug iki 30-40 laipsnių.
Kai lankėmės halėje ankstyvą spalio pirmosios rytą, tik pradėjus kilti saulei, temperatūra lauke buvo apie 10 laipsnių šilumos, o vandens temperatūra kolektoriuje – 29 laipsniai.
Arūnas Kakta pasakojo, kad šildymo sistema šioje prekyvietėje sureguliuota taip, kad vanduo įkaistų iki 60-65 laipsnių. Tokia temperatūra reikalinga, kad plaunant indus ištirptų ir išsiplautų riebalai. Jei saulės kolektorius vandens iki nustatytos temperatūros neįšildo, automatiškai įsijungia skystu kuru kūrenamas katilas.
Kad nereikėtų išleidinėti vandens atšalus orui, čia naudojamas brangesnis kolektorius, kuris iš pradžių sušildo specialų skystį, o jis šiluminę energiją perduoda vandeniui. Tokios konstrukcijos kolektoriai šiek tiek brangesni ir mažiau efektyvūs, tačiau patogesni, nes atšalus orams iš sistemos nereikia išleisti vandens.
Per metus jokių gedimų nepasitaikė. Kolektorių įrengimas ekonomiškai pasiteisino, todėl ant halės stogo numatoma statyti dar keletą tokių kolektorių sekcijų. Pasak A. Kaktos, tai padaryti bus labai paprasta. Tereikės šalia sumontuoti papildomus kolektorius ir nuo jau esamų pratęsti į sistemą vedančius vamzdžius.

Šilutės halėje ekologiškai gaminama ne tik šiluminė, bet ir elektros energija.

Pardavimai patrigubėjo
Prieš dvejus metus Laurynas Jaruškevičius pradėjo su saulės kolektoriais susietą verslą. Dabar jis gali pasidžiaugti, kad per mėnesį parduoda ir sumontuoja po 15-20 saulės kolektorių ir jau rengiasi plėtrai – prekiaus ir elektrą gaminančiomis saulės baterijomis, kurios taip pat vis labiau populiarėja.
Pasak L. Jaruškevičiaus, verslas kol kas sezoninis. Darbo yra tik šiltuoju metų laiku. Užsakymų gauna iš visos Lietuvos, tik gaila, kad ne visi norintys įsigyti ir susimontuoti saulės kolektorių šilutiškiai žino, kad padėti gali čia pat mūsų mieste veikianti įmonė (gal stinga reklamos? – red. pastaba). Daugiausiai užsakymų gaunama iš Žemaitijos – Plungės, Mažeikių. Mūsų rajone aktyviausi Žemaičių Naumiesčio gyventojai, ten sumontuota jau apie 20 saulės kolektorių.
Šią įrangą dažniausiai perka ūkininkai ir individualių namų savininkai.
Tik pradėjęs verslą vieną saulės kolektorių L. Jaruškevičius pasistatė prie savo namų. Prabėgus dvejiems metams, jau turi du. Vienas – paprastas, šildantis vandenį tiesiogiai, kitas – su šilumokaičiu. Pasak verslininko, taip šildydamas vandenį jis norįs ir sutaupyti, ir įgyti praktinės kolektoriaus naudojimo patirties. Jo teigimu, kolektoriai iš esmės skiriasi tik kaina ir patogumu. Tiesiogiai šildantis vandenį yra pigesnis, tačiau atšalus orams kasmet vandenį tenka išleisti, o pavasarį sistemą pripildyti vėl. Brangesnieji veikia be priežiūros. Kol kas populiaresni pigesnieji, šildantys vandenį tiesiogiai.
Vaidotas VILKAS

6 komentarai

  • Antanas

    Zmones atsipeikekit! Nepirkit tu kinietisku nesamoniu!!!!

  • Jo

    turi kaimynas,tai iki siol asaras braukia.

  • Kamas zinau

    Yra firma kur lietuvoje juos gamina,pirkau savo tevam,tai jie liko patenkinti.o cia,kur su ta backele ant backos tai kinietiskas sudniekis.uz lietuviska produkcija!!!!!!

  • Avinas

    Lietuviski = Kinietiski, skiriasi tik boileris 😀 o pagrindinis dalykas kolbos – kinietiskos. Tai kam permoketi uz varda ? Niekas nesiskiria, domejausi tai pirkau Kinietiska, daug pigiau o efektas tas pats 😀

  • Joo

    Velniam tokius brangius pirkti,pakanka į dėžę įdėti blėkinį radiatorių ir bus šilto vandens.

  • as

    nu tu tai bukas 😀

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite