Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti?

Dabar automobiliai Tilžės gatvės pradžioje statomi abiejuose kelkraščiuose. Lauryno Ašmonto nuotr.

Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli Šilutės pirmosios gimnazijos ir kitoje Lietuvininkų gatvės pusėje – prie Mokesčių inspekcijos. Erdvu mašinoms ir šalia Šilutės halės ir „Maximos“ parduotuvės. Įrengta aikštelė ir prie perstatytos „Maximos“, Lietuvininkų g. netoli šviesoforo. Patogi ir erdvi aikštelė transportui statyti yra prie „Lidl“ prekybos centro. Ja naudojasi ir į Šilutės šv. Kryžiaus bažnyčią atvykusieji, nes prie bažnyčios aikštelė labai maža.

Kas brangiau: mokesčiai ar jų rinkimas?
Ekonomikos ir finansų komiteto nariai sutiko, kad Šilutės miesto centre jau per daug pristatoma automobilių, nors gyventojai vis piktinasi, kad jų nėra kur palikti… Tą pastebėjo ir Daiva Plikšnienė, komiteto pirmininkas Vygantas Kamarauskas mano, kad per daug miestelėnų nedideliame mieste važinėja automobiliais. Anot Stepono Kazlausko, gerai būtų, kad žmonės daugiau vaikščiotų, nes dabar nori beveik į parduotuvę įvažiuoti… Edvardo Jurjono nuomone, galima ir tolėliau pėstute paeiti, tačiau neįgaliesiems tai būtų per sudėtinga.

Antanas Martinkus buvo kategoriškas – jis prieš mokamas automobilių statymo aikšteles. Zigmanto Merliūno nuomone, įvestas mokestis pakenktų verslui, kuriam jau ir dabar sudėtinga konkuruoti su prekybos centrais. Tačiau V. Kamarauskas priminė Klaipėdą, kitus miestus, kur yra tokie mokesčiai. Vis dėlto S. Kazlauskas įsitikinęs, jog mokesčių rinkimas ir administravimas kainuos daugiau negu iš to bus pajamų. D. Plikšnienė pritarė, jog ten, kur už automobilių stovėjimą reikės mokėti, vairuotojai nevažiuos, ten parduotuvės nebesulauks pirkėjų ir verslas Lietuvininkų gatvėje gali apmirti.

Į aistringą politikų diskusiją įsiterpęs Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis patikino, kad centrinė Šilutės gatvė skirta automobiliams važiuoti, o ne jiems čia statyti, tačiau beveik visoje gatvėje automobilius galima ir parkuoti. Esą visame pasaulyje senamiesčiuose automobiliai negali nei sustoti, nei galima juos ten palikti. V. Pozingis retoriškai klausė: „Kur Kauno ar Klaipėdos centruose galima sustoti ir palikti automobilį?“ Anot jo, prie pat centrinės miesto gatvės Šilutėje yra ne viena automobilių laikymo aikštelė.

Verslininkas, atidarydamas įmonę, pasirūpina ir klientų patogumu. Pavyzdžiui, prekybos centrai, statomi ar rekonstruojami, pasirūpina ir aikštelėmis klientų automobiliams. Savivaldybė ne viename Šilutės kvartale siūlė verslininkams bent kiek prisidėti ir kartu tvarkyti gatves, kiemus. Deja… O juk įsikūrę abipus Šilutės centrinės gatvės verslininkai turi išskirtines sąlygas verstis.

„Mūsų verslininkai valdiškos žemės užsigrobia, tvoras užsitveria, skundus rašo… Ką su tokiais daryti? Galiu paminėti verslininką, kuris miesto centre turi apleistą, nesutvarkytą sklypą…“ – sakė V. Pozingis, akcentavęs, kad verslą plėtojantis asmuo turėtų pasirūpinti, kur jo klientai statys automobilius. Z. Merliūnas priminė, kad verslininkas, kuris kuriasi erdvioje teritorijoje, gali pasirūpinti ir vieta darbuotojų, klientų automobiliams, tačiau Šilutės centre senokai įsikūrę verslininkai tokių sąlygų neturi, tad noras apmokestinti automobilių stovėjimą šalia jų įmonių yra sąlygų šiam verslui bloginimas. „Kur Savivaldybė pablogino verslui sąlygas? Kur konkrečiai?“ – klausė komiteto nario.

Tilžės gatvėje
V. Kamarauskas kalbėjo apie Tilžės gatvės dalį palei parkelį su fontanu: čia automobilius stato jau abiejose gatvės pusėse, o juk galėtų juos palikti aikštelėje prie „Lidl“ prekybos centro, gal kitoje gatvėje ir tuos dešimt metrų paėjėti pėstute. „Ten važiuoti jau labai sudėtinga, ypač sunku įvažiuoti į Tilžės gatvę iš šalutinių gatvių, nes pro stovinčius automobilius nesimato, kas atvažiuoja centrine gatve“, – argumentavo V. Kamarauskas.
V. Pozingis pridūrė, jog reikia linijomis paženklinti, kad arti įvažiavimų iš šalutinių gatvių nebūtų statomi automobiliai ir būtų geriau matyti. Dar galima statyti ženklus, kad paliktas automobilis gali stovėti, tarkim, dvi valandas. Tokį bandomąjį sprendimą V. Pozingis pasiūlė taikyti jau nuo kitų metų. Tada ir pasimatytų, kas vietą užima visą darbo dieną ir gauna už tai baudą.

Užsiminta, kad su verslininkais būtina tartis, kur surasti vietos darbuotojų automobiliams laikyti. Komiteto posėdyje paminėta, kad centrinėje gatvėje įmonių darbuotojai savo automobilius palieka visai darbo dienai. Dėl mašinų stovėjimo apmokestinimo dar tik diskutuojama, tačiau kad Šilutės centrinėje gatvėje trūksta tvarkos – nepaneigiamas faktas, sprendimų tikrai reikia ieškoti. Be to, politikai akcentavo, kad gyventojų įprotis automobiliu atvažiuoti iki parduotuvės durų nėra palankus ir sveikatai – derėtų daugiau vaikščioti, juk Šilutė – nedidelis miestas.
Paminėtas „Akropolio“ pavyzdys: automobilį galima palikti keturioms valandoms: spėsi ir varžybas pažiūrėti, jei pageidauji, užteks laiko apsipirkti ar papietauti. Toks sprendimas lėmė, kad ten vietą automobiliui palikti galima surasti visada.

Tik į dešinę…
Anot D. Plikšnienės, iš Žalgirio gatvės įvažiuoti į Šilutės centrinę derėtų tik sukant į dešinę, nes sukti į kairę ir pavojinga, ir ilgai tenka laukti, ir sukantieji į dešinę nervinasi. V. Pozingis sutiko, kad tokia tvarka tiktų ir kitoms šalutinėms gatvėms, kurios veda į Lietuvininkų ir Tilžės centrines miesto gatves. Šiek tiek tvarkos padaugėjo mieste įrengus žiedines sankryžas, jų bus ir daugiau.
Sutarta, kad sausį Savivaldybės administracija parengs konkrečių pasiūlymų.

Stasė SKUTULIENĖ

2 komentarai

  • Jonas

    Pasižiūrėkit Vytauto gatvę, pravažiavimas tragiškas, pusę gatvės užima sustatyti automobiliai.

  • Jovita Kuisyte

    Tai jus debilai dar labiau tas gatves susiaurinkit… kaip ta prie turgaus… arba dar debilisku ziedu pristatykit. Asilu gvardija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite