Kitais metais laukiama net trejų rinkimų – vasarį ir kovą bus renkamos savivaldybių tarybos, gegužę – Respublikos Prezidentas, o gegužę ir birželį vyks rinkimai į Europos Parlamentą.  Deja, balsavimas internetu šalyje iki to laiko dar nebus įteisintas. Planuojama, kad Lietuvos piliečiai internetu galės balsuoti jau 2020 metų spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. 

Teisingumo ministerija Vyriausybei ir Seimui pateikė balsavimo internetu pagrindų įstatymo projektą, kuriame numatoma, kad balsavimo internetu informacinė sistema būtų įsteigta ir įteisinta iki 2019-ųjų liepos 1-osios. Balsavimo internetu idėjai jau pritarė Vyriausybė, tačiau parengtą įstatymo projektą turi patvirtinti Seimas.

Aktyviau balsuos?

Balsavimo internetu idėją palaiko ne tik didžioji dalis šalies politikų, bet ir užsienio lietuviai. Teisingumo ministrė Milda Vainiutė (nuo kovo 9-osios laikinai šias pareigas užima Eimutis Misiūnas) įsitikinusi, kad balsavimo internetu įteisinimas leistų žmonėms aktyviau dalyvauti Seimo, Prezidento ar savivaldybių rinkimuose. Naujajame projekte, reglamentuojančiame balsavimo internetu įteisinimą, ypač daug dėmesio skirta rinkėjui identifikuoti informacinėje sistemoje, jai pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, papildomiems saugumo reikalavimams.
Rinkėjų aktyvumo didinimas yra vienas iš pagrindinių balsavimo internetu įdiegimo tikslų. Atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkėjų aktyvumą įvairių rūšių rinkimuose, Lietuvoje rinkėjų aktyvumas yra vienas iš mažiausių. Seimo Parlamentinių tyrimų  departamento duomenimis, Estijos ir Norvegijos patirtis nerodo, jog įdiegus balsavimo internetu sistemą padidėtų rinkėjų aktyvumas. Kitaip tariant, bendrojo aktyvumo naujas balsavimo būdas minėtose valstybėse nepadidino.

Norvegijoje atlikus rinkėjų sąrašų analizę paaiškėjo, jog internetu balsavusių rinkėjų socialiniai ir demografiniai požymiai iš esmės nesiskyrė nuo rinkėjų, balsavusiųjų tradiciniu būdu. Atsižvelgiant į tai, galima prognozuoti, kad panašios tendencijos būtų būdingos ir Lietuvai. Tačiau vis tiek egzistuoja tikimybė, kad didėtų jaunesnių, iki 34 metų amžiaus, rinkėjų aktyvumas ir dalis tų rinkėjų, kurie visada dalyvauja rinkimuose.

Tuo tarpu vyresnio amžiaus rinkėjai rečiausiai naudojasi internetu, bet jie ir taip aktyviai dalyvauja rinkimuose.

Reikšmingas bus paskutinis balsas

Atsižvelgiant į 2012 metų Seimo rinkimų ir 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose nustatytus balsų pirkimo faktus ir su tuo susijusius pažeidimus, Seimo Parlamentinių tyrimų  departamento duomenimis, balsavimas internetu sudarytų papildomų galimybių neteisėtais būdais paveikti rinkėjų valią. Nepaisant to, balsavimas nekontroliuojamoje aplinkoje gerokai apsunkintų galimybes išaiškinti balsų pirkimo faktus. Kitaip tariant, net ir nedidelis skaičius nustatytų papirkimų galėtų sukelti visuomenės nepasitikėjimą balsavimo internetu sistema ir suduoti didelį smūgį valstybės įvaizdžiui.

Teisingumo ministerija praneša, kad internetu rinkėjas galėtų balsuoti kelis kartus, tačiau įskaitomas bus tik vėliausiai gautas rinkėjo balsas. Tokiu būdu bus sumažinta galimybių papirkti internetu balsuojančius rinkėjus. Sudarius rinkėjui galimybę keisti savo balsavimą, balsų pirkimas esą nebeturėtų didelės prasmės, kadangi rinkėjas gali bet kada pakeisti savo nuomonę ir balsuoti dar kartą.

Balsuojančiojo internetu tapatybei nustatyti bus naudojami plačiai paplitę, patikimi ir saugūs identifikavimo būdai. Siūloma, kad balsuoti bus galima naudojantis asmens tapatybės kortele, Registrų centro išduotu ar mobiliųjų ryšio bendrovių sukurtu elektroniniu parašu. Balsuojant internetu būtų vadovaujamasi slapto balsavimo principu, pagal kurį turės būti užtikrinama, kad nė vienas asmuo, įskaitant ir informacinės sistemos tvarkytoją ir valdytoją, negalėtų susipažinti su rinkėjo išreikšta valia.

Viktorija SKUTULIENĖ

Komentarai

 

Šilutės r. savivaldybės tarybos narys Algis Bekeris: „Sutinku, technologijos sparčiai žengia į priekį. Be to, kas gali paneigti, kad ateityje – už penkerių ar dešimt metų, bus tik toks pagrindinis balsavimo metodas…

Kaimyninėse šalyse tai jau įteisinta. Manau, reikia palikti piliečiams teisę rinktis, kaip balsuoti. Aišku, visada yra pavojus dėl galimo balsų pirkimo, nes lietuvaičiai gana išradingi. Galimi ir kompromitavimo atvejai. Viskas priklausys nuo to, kaip bus parengta internetinio balsavimo sistema. Jeigu bus panaši situacija kaip su e.sveikatos informacine sistema, tada nereikia. Jei daryti – tai tik rimtai“.

 

 

Šilutės r. savivaldybės tarybos narė Sandra Tamašauskienė: „Tai būtų didelis žingsnis į priekį: balsuoti galėtų emigrantai, jaunimas, palengvintų atlikti pilietinę pareigą neįgaliesiems, senjorams. Tačiau neseniai vykę rinkimai JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje rodo, jog su kibernetinio saugumo problema susiduria didžiulės šalys. Tai ką sakyti mūsų mažajai Lietuvai…

Mano subjektyvia nuomone, valdžia turėtų kreipti dėmesį į tai, kaip spręsti minėtąją problemą – turėtų daugiau investuoti į kibernetinį saugumą. Po to galėtume kalbėtis ir apie internetinio balsavimo įteisinimą. Mes įžengėme į neapibrėžtą, nesaugų laiką.

Ankščiau vykusiuose savivaldos rinkimuose irgi buvo klastojami rinkimų biuleteniai. Labai gerai, kad buvo parodyta iniciatyva ir anuliuoti rinkimų rezultatai. Akivaizdu, kad nesitaikstoma su neskaidria politika. Vis dėlto, jeigu nesusitvarkome, apie kokį internetinį balsavimą galima kalbėti…