Aplinkosaugininkai primena, kaip teisingai reikia parkuoti automobilius Lietuvos pajūryje

kaip parkuotiAplinkos apsaugos departamento pareigūnai atkreipia dėmesį į automobilių statymą Lietuvos pajūryje ir primena, kokių reikalavimų reiktų laikytis statant automobilius.  

Kuršių nerijoje

Kuršių nerijos nacionalinis parkas – viena labiausiai lankomų saugomų teritorijų Lietuvoje. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad statant automobilius Kuršių nerijoje reikia vadovautis ne tik kelių eismo taisyklėmis ir kelio ženklais, bet ir laikytis Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymosi etiketo.

Kuršių nerijoje motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti ir važinėti po mišką galima tik keliais.

Nereikėtų važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ne ant kietosios kelio dangos, užstatyti užtvaras ir įvažiavimus į mišką.

Statyti transporto priemones Kuršių nerijoje galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms.

Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Šventojoje

Šventoji yra saugomos teritorijos – Būtingės geomorfologinio draustinio – dalis. Šiame draustinyje draudžiama palikti stovėti automobilius. 

Daugiau informacijos apie Būtingės geomorfologinį draustinį galima rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interaktyviajame Lietuvos saugomų teritorijų žemėlapyje saugoma.lt.

Palangoje ir Klaipėdoje 

Šių vietovių ribose statant automobilius svarbu laikytis kelių eismo taisyklių ir savivaldybių nustatytų reikalavimų. Tačiau pagrindinis aplinkosaugos reikalavimas yra paprastas – transporto priemones galima statyti tik joms skirtose aikštelėse.  

Kai kurios pajūrio teritorijos – ne vieta pasivaikščiojimams 

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kai kuriuose pajūrio teritorijose lankytis griežtai draudžiama. Tokios vietovės yra: Smeltės botaninis draustinis (Klaipėdos miesto sav.); Kopgalio ornitologinis draustinis (Kuršių nerijoje); Naglių gamtinis rezervatas (Kuršių nerijos nacionaliniame parke), išimtis: Naglių gamtinis pažintinis takas (vadinamas „Mirusiosios kopos“ maršrutu) – tai vienintelis leidžiamas takas, kuriuo lankytojai gali eiti tik laikydamiesi tako ribų; Grobšto gamtinis rezervatas (taip pat Kuršių nerijoje).

Šios saugomos teritorijos yra skirtos griežtai biologinės įvairovės apsaugai – jose neleidžiama lankytis, vaikščioti ar būti net pėsčiomis. Draudimai taikomi siekiant užtikrinti saugomų rūšių (ypač paukščių) ramybę bei buveinių išsaugojimą.

Tik specialiųjų tarnybų (policijos, medikų, pasieniečių, ugniagesių gelbėtojų, aplinkos apsaugos, aptarnaujančio personalo) transporto priemonių vairuotojai turi teisę įvažiuoti į Lietuvos pajūrį.

Teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele, t. y. išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.

Atsakomybė  

Pažeidus minėtas taisykles gresia įspėjimas arba finansinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo vietovės statuso, jos rėžiai gali siekti nuo 30 iki 150 eurų (juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 230 eurų).

Aplinkos apsaugos dep. inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Paukščiai kerta valstybių sienas be vizų…

Spalio 10-ąją paminėta Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Tai visame pasaulyje vykstanti Jungtinių Tautų remiama iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių apsaugą ir jų išsaugojimui būtiną tarptautinį bendradarbiavimą. 2026 metų tema skamba itin paprastai, tačiau kartu ir labai prasmingai: „Svarbus kiekvienas paukštis – jūsų stebėjimai yra reikšmingi!“ Šių metų kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtosauginiam švietimui, kuris padeda geriau pažinti migruojančius paukščius ir priimti jų apsaugai svarbius sprendimus. Migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių pasaulyje. Kasmet milijardai paukščių kerta kalnus, dykumas,

Pagryniuose išasfaltavo ir Emericho gatvę

asfaltas

Šilutės rajono savivaldybė pranešė, jog Pagryniuose baigta kapitaliai remontuoti Emericho gatvę. Anot savivaldybės pranešimo, atlikti svarbūs infrastruktūros atnaujinimo darbai. Išasfaltuota 320 metrų ilgio ir 5 metrų pločio gatvės atkarpa; paklota 8 cm storio asfaltbetonio danga; įrengtas gatvės drenažas. Artimiausiu metu bus pastatyti kelio ženklai ir užbaigti aplinkos tvarkymo darbai. Prie Emericho gatvės kapitalinio remonto finansiškai prisidėjo ir patys gatvės gyventojai.

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Taip pat skaitykite