Ant marių krantelio sugužėjo sveteliai

Po Marių šventės vėliava, prie mėlynųjų marių sulaukę gausaus svečių būrio kintiškiai šoko, dainavo, varžėsi ir džiaugėsi bendryste.

Atminimo vainikas negrįžusiems iš marių.

Marios nuo seno šišioniškių gyvenime užėmė svarbią vietą. Kintiškiai kasmet renkasi į tradicinę Marių šventę. Švenčia ne vieni – su artimų kaimų bendruomenėmis, sulaukia nemažai svečių. Šiemetinės šventės vedėja, šišioniškių tarmės puoselėtoja, Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė susirinkusiems priminė, kad nuo seniausių laikų per mareles gandras atnešdavo vaikeliukus, per mareles mergelikės susirasdavo jaunikius, per mareles ne vienas ir amžinajam poilsiui palydėtas.
Ir šiemet šventė pradėta tradiciniais šventės akcentais: pakelta Marių šventės vėliava, o negrįžusiems iš marių atminti išplukdytas vainikas su degančiomis žvakelėmis.
Į šventinę sceną pakviesti šventės šeimininkai ir svečiai. Kintų seniūnijos gyventojas, buvęs meras Šarūnas Laužikas pasidžiaugė įgyvendinamais projektais Kintuose, o Kintų seniūnas Antanas Kližentis padėkojo visiems sugrįžtantiems į Pamarį. Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis pastebėjo, kad Marių šventė savo tradicija yra išskirtinė Lietuvoje. Jis palinkėjo, kad į Kintus kasmet sugrįžtų vis daugiau po pasaulį išsibarsčiusių kraštiečių. Seimo narys Artūras Skardžius pasidžiaugė, kad Kintai yra dalis Mažosios Lietuvos, kuri pagaliau pripažinta penktuoju etniniu Lietuvos regionu. Kintų bendruomenės pirmininkė Sigita Kasparavičienė džiaugėsi nuveiktais darbais: asfaltuotu keliu per mišką, liepteliu į marias, dėkojo bendruomenės nariams, Šilutės kredito unijai už gėles, kurios puošia miestelį. „Tai – tik darbų pradžia. Bendradarbiaudami su UAB „Efektyvūs projektai“ kintiškiai įgyvendina projektą ir jau kitais metais visi galės grožėtis įspūdinga gamta iš naujo apžvalgos bokštelio“, – sakė S. Kasparavičienė.

Šventės vedėja šišioniškė Indrė ir neatsiejamas šventės dalyvis Bangpūtys sveikino bendruomenes.

Pagerbė
Jau ne vienerius metus puoselėjama graži šios seniūnijos šventės tradicija pasveikinti garbingiausius, darbščiausius metų žmones. Pasak seniūno A. Kliženčio, tokia tradicija žmogų skatina kurti grožį, sodinti gėles, auginti vaikus.
Šiemet Kintų seniūnijos „perliukais“ pripažinti Vydūno g. 6 daugiabučio namo gyventojai, iš 32 daugiabučių gražiausiai tvarkantys aplinką bei savo lėšomis atnaujinę namą. Simbolinės dovanos ir padėkos raštai įteiki savo namų aplinką puoselėjantiems Zitai ir Stanislovui Bidvams, ventiškei Linai Jokšienei, kuri atranda laiko tvarkyti ir visą Ventę, nuo gaisro nukentėjusiems, bet rankų nenuleidusiems Žinių kaimo gyventojams Onutei ir Alfonsui Einikiams. Už tvarkingai prižiūrimą ūkį dėkota Uogalių kaimo ūkininkams Kristinai ir Paneušui Surpliams.

Marių šventės svečiai.

Seimo vicepirmininkas K. Komskis, priminęs, kad šie metai paskelbti Šeimos metais, dovanų ir padėkos raštų įteikė Rasai ir Regimantui Liekiams iš Minijos kaimo, kintiškiams Loretai ir Arūnui Būdvyčiams, Romai ir Zigmui Jakučiams bei Loretai ir Algimantui Lučinskams iš Rūgalių kaimo.
Sporto aistruoliai
Kintų seniūnas A. Kližentis apdovanojo sportiškiausius seniūnijos gyventojus, komandas, kurios šeštadienį nuo ankstaus ryto varžėsi keliose sporto rungtyse: gatvės krepšinio varžybų nugalėtoją „Tornado“ komandą bei antrą ir trečią vietas užėmusias „Švyturio“ ir „Mingės“ komandas. Tinklinio varžybose pirmą vietą laimėjo „Švyturio“ komanda, antri – „Kintai“. Kintiškiai nenugalimi buvo traukiant virvę, o rankų lenkimo rungtyje stipriausiais pripažinti Vaidas Morkūnas (sv. kat. iki 70 kg), Gintaras Morkūnas (sv. kat. iki 90 kg) ir Ramūnas Juknius (sv. kat. per 90 kg).
Dovanos ir varžytuvės
Artimiausi kintiškių kaimynai Ventės ir Šturmų bendruomenių atstovai dovanojo magiškų žolynėlių, pasveikino neatsiejamą Marių šventės personažą Bangpūtį. Su lauktuvėmis pas kintiškius atvyko ir juos sveikino Kiškių ir Pricmų seniūnaitijos bendruomenės nariai, mingiškiai, Saugų bendruomenės „Saugų artuma“ ir Šilutės rajono bendruomenių sąjungos nariai, Žemaitkiemio gyventojai.
Marių šventėje susirungė Kiškių, Ventės ir Žemaitkiemio komandos. Bangpūtys priėmė komandų priesaiką ir komandas pašventino marių vandeniu.
Marių šventės dalyvius linksmino šokių kolektyvai „Veiviržas“, „Rusnietis“, „Kintai“, „Ramytė“. Koncertavo gargždiškiai „Sodo bernai“, kintiškių šokių grupė „Kanarėlė“, kapela „Žemaitkiemis“ bei Kelmės miesto bendruomenės kapela.
Šventėje liūdėti niekam neteko, veikė senovinių žaidimų kiemas, amatų mugė, kvietė užeigos. Vakarop suliepsnojo laužas.

Laima PUTRIUVIENĖ

DSCN9330_resize_resize DSCN9329_resize_resize DSCN9278_resize_resize DSCN9275_resize_resize DSCN9254_resize_resize DSCN9175_resize_resize DSCN9101_resize_resize

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutės rajono savivaldybė: Mažosios ir Didžiosios Lietuvos dialogas

Šilutės kultūra

Lietuvos kultūros taryba tęsia ciklą „Kuriančios savivaldybės“, kurio tikslas pristatyti Lietuvos savivaldybių kultūros situaciją.  Ankstesniuose tekstuose kalbėta apie Telšių, Zarasų, Alytaus, Kėdainių ir Elektrėnų savivaldybes. Šį kartą kviečia susipažinti su Šilute. Šilutės rajono savivaldybė, įsikūrusi Nemuno deltoje prie Kuršių marių, jungia Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos kultūras. Šilutė yra Mažosios Lietuvos etnografinio regiono sostinė, tačiau apie trečdalį dabartinės savivaldybės ploto priskiriama Žemaitijai. Prie didesnių jos miestelių – Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio, Gardamo ar Vainuto penkis šimtus metų buvo įsikūrę svarbūs pasienio

Į pagalbą skubėjo ugniagesiai gelbėtojai

ugnaigesiai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugpjūčio 16 d. prieš pietus gautas pranešimas, kad Šėrių g., Juknaičių sen., dega automobilis. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, automobilis „Jaguar“ degė atvira liepsna. Gaisro metu išdegė automobilio variklio skyriaus degios dalys, termiškai paveikta priekinė kėbulo dalis. Rugpjūčio 16 s. prieš pietus gautas pranešimas, kad Žalgirių k., Šilutės sen., automobilis įvažiavo į vandens kanalą. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, automobilio „Jeep“ priekinė dalis buvo apsemta vandens. Ugniagesiai iškėlė vairuotoją ir perdavė medikams. Budėta, kol

Obuolių sūris papuošė naują pašto ženklą

pašto ženklas

Rugpjūčio 14 d. Lietuvos paštas išleido pašto ženklą „Lietuvos kulinarinis paveldas. Obuolių sūris“. Koks lietuviško kulinarinio paveldo simbolis atsidurs ant pašto ženklo, sprendė patys gyventojai. Pašto ženklas, kurį sukūrė menininkė Giedrė Gabnienė, išleidžiamas 40 tūkst. egzempliorių tiražu, jo nominalas yra 1,65 Eur. Obuolių sūris ant pašto ženklo atsidūrė neatsitiktinai. Praėjusią vasarą Lietuvos paštui pakvietus balsuoti, kuo papuošti dar vieną pašto ženklą, gyventojai rinkosi iš trijų lietuviško kulinarinio paveldo produktų – obuolių sūrio, skilandžio ir giros. Daugiausia simpatijų sulaukė būtent obuolių

Savivaldybė aiškinasi dėl tilto per Šyšą

tiltas

Šilutės r. savivaldybė paviešino naujausių žinių dėl Šilutės Geltonojo tilto per Šyšos upę rekonstrukcijos. Pateikiame savivaldybės informaciją. Geltonojo tilto rekonstrukcijos projekto užsakovė yra „Via Lietuva“, o darbus vykdo jos rangovas. Šilutės rajono savivaldybė šiame procese nėra nei užsakovė, nei rangovė – mūsų vaidmuo yra palaikyti nuolatinį ryšį su atsakingomis šalimis, koordinuoti gyventojams svarbių klausimų sprendimą ir siekti, kad darbai vyktų kuo sklandžiau bei greičiau. Po naujausio susitikimo dalijamės svarbiausia informacija. Tilto konstrukciją į Šilutę planuojama atgabenti lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje, o

Taip pat skaitykite