Ant marių krantelio sugužėjo sveteliai

Po Marių šventės vėliava, prie mėlynųjų marių sulaukę gausaus svečių būrio kintiškiai šoko, dainavo, varžėsi ir džiaugėsi bendryste.

Atminimo vainikas negrįžusiems iš marių.

Marios nuo seno šišioniškių gyvenime užėmė svarbią vietą. Kintiškiai kasmet renkasi į tradicinę Marių šventę. Švenčia ne vieni – su artimų kaimų bendruomenėmis, sulaukia nemažai svečių. Šiemetinės šventės vedėja, šišioniškių tarmės puoselėtoja, Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė susirinkusiems priminė, kad nuo seniausių laikų per mareles gandras atnešdavo vaikeliukus, per mareles mergelikės susirasdavo jaunikius, per mareles ne vienas ir amžinajam poilsiui palydėtas.
Ir šiemet šventė pradėta tradiciniais šventės akcentais: pakelta Marių šventės vėliava, o negrįžusiems iš marių atminti išplukdytas vainikas su degančiomis žvakelėmis.
Į šventinę sceną pakviesti šventės šeimininkai ir svečiai. Kintų seniūnijos gyventojas, buvęs meras Šarūnas Laužikas pasidžiaugė įgyvendinamais projektais Kintuose, o Kintų seniūnas Antanas Kližentis padėkojo visiems sugrįžtantiems į Pamarį. Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis pastebėjo, kad Marių šventė savo tradicija yra išskirtinė Lietuvoje. Jis palinkėjo, kad į Kintus kasmet sugrįžtų vis daugiau po pasaulį išsibarsčiusių kraštiečių. Seimo narys Artūras Skardžius pasidžiaugė, kad Kintai yra dalis Mažosios Lietuvos, kuri pagaliau pripažinta penktuoju etniniu Lietuvos regionu. Kintų bendruomenės pirmininkė Sigita Kasparavičienė džiaugėsi nuveiktais darbais: asfaltuotu keliu per mišką, liepteliu į marias, dėkojo bendruomenės nariams, Šilutės kredito unijai už gėles, kurios puošia miestelį. „Tai – tik darbų pradžia. Bendradarbiaudami su UAB „Efektyvūs projektai“ kintiškiai įgyvendina projektą ir jau kitais metais visi galės grožėtis įspūdinga gamta iš naujo apžvalgos bokštelio“, – sakė S. Kasparavičienė.

Šventės vedėja šišioniškė Indrė ir neatsiejamas šventės dalyvis Bangpūtys sveikino bendruomenes.

Pagerbė
Jau ne vienerius metus puoselėjama graži šios seniūnijos šventės tradicija pasveikinti garbingiausius, darbščiausius metų žmones. Pasak seniūno A. Kliženčio, tokia tradicija žmogų skatina kurti grožį, sodinti gėles, auginti vaikus.
Šiemet Kintų seniūnijos „perliukais“ pripažinti Vydūno g. 6 daugiabučio namo gyventojai, iš 32 daugiabučių gražiausiai tvarkantys aplinką bei savo lėšomis atnaujinę namą. Simbolinės dovanos ir padėkos raštai įteiki savo namų aplinką puoselėjantiems Zitai ir Stanislovui Bidvams, ventiškei Linai Jokšienei, kuri atranda laiko tvarkyti ir visą Ventę, nuo gaisro nukentėjusiems, bet rankų nenuleidusiems Žinių kaimo gyventojams Onutei ir Alfonsui Einikiams. Už tvarkingai prižiūrimą ūkį dėkota Uogalių kaimo ūkininkams Kristinai ir Paneušui Surpliams.

Marių šventės svečiai.

Seimo vicepirmininkas K. Komskis, priminęs, kad šie metai paskelbti Šeimos metais, dovanų ir padėkos raštų įteikė Rasai ir Regimantui Liekiams iš Minijos kaimo, kintiškiams Loretai ir Arūnui Būdvyčiams, Romai ir Zigmui Jakučiams bei Loretai ir Algimantui Lučinskams iš Rūgalių kaimo.
Sporto aistruoliai
Kintų seniūnas A. Kližentis apdovanojo sportiškiausius seniūnijos gyventojus, komandas, kurios šeštadienį nuo ankstaus ryto varžėsi keliose sporto rungtyse: gatvės krepšinio varžybų nugalėtoją „Tornado“ komandą bei antrą ir trečią vietas užėmusias „Švyturio“ ir „Mingės“ komandas. Tinklinio varžybose pirmą vietą laimėjo „Švyturio“ komanda, antri – „Kintai“. Kintiškiai nenugalimi buvo traukiant virvę, o rankų lenkimo rungtyje stipriausiais pripažinti Vaidas Morkūnas (sv. kat. iki 70 kg), Gintaras Morkūnas (sv. kat. iki 90 kg) ir Ramūnas Juknius (sv. kat. per 90 kg).
Dovanos ir varžytuvės
Artimiausi kintiškių kaimynai Ventės ir Šturmų bendruomenių atstovai dovanojo magiškų žolynėlių, pasveikino neatsiejamą Marių šventės personažą Bangpūtį. Su lauktuvėmis pas kintiškius atvyko ir juos sveikino Kiškių ir Pricmų seniūnaitijos bendruomenės nariai, mingiškiai, Saugų bendruomenės „Saugų artuma“ ir Šilutės rajono bendruomenių sąjungos nariai, Žemaitkiemio gyventojai.
Marių šventėje susirungė Kiškių, Ventės ir Žemaitkiemio komandos. Bangpūtys priėmė komandų priesaiką ir komandas pašventino marių vandeniu.
Marių šventės dalyvius linksmino šokių kolektyvai „Veiviržas“, „Rusnietis“, „Kintai“, „Ramytė“. Koncertavo gargždiškiai „Sodo bernai“, kintiškių šokių grupė „Kanarėlė“, kapela „Žemaitkiemis“ bei Kelmės miesto bendruomenės kapela.
Šventėje liūdėti niekam neteko, veikė senovinių žaidimų kiemas, amatų mugė, kvietė užeigos. Vakarop suliepsnojo laužas.

Laima PUTRIUVIENĖ

DSCN9330_resize_resize DSCN9329_resize_resize DSCN9278_resize_resize DSCN9275_resize_resize DSCN9254_resize_resize DSCN9175_resize_resize DSCN9101_resize_resize

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite